Raktikaulio petinio galo padėties įtaka peties funkcijos atsistatymui po artroskopinės fiksacijos operacijos

Abstract

Įvadas. Artroskopinė raktikaulio distalinio galo fiksacija endosagų sistema yra plačiai naudojama metodika esant raktikaulio petinio (R-P) galo išnirimams. Siekiama atstatyti normalią raktikaulio snapinio raiščio anatomiją, R-P galo stabilumą ir R-P sąnario kongruentiškumą. Dalinai atsinaujinęs RP galo nestabilumas pakankamai dažnas naudojant tokio tipo fiksaciją, nėra žinoma jo įtaka peties funkcijai lyginant su rentgenologiškai stabiliais atvejais. Tyrimo tikslas – įvertinti operuoto peties funkciją po traumos ir praėjus 6 mėn po operacijos, bei palyginti šiuos rezultatus tarp skirtingo distalinio raktikaulio galo rentgenologinio stabilumo grupių. Tyrimo metodai ir organizavimas. Į tyrimą įtraukti fiziškai aktyvūs 21-43 metų amžiaus vyrai patyrę III-V laipsnio raktikaulio petinio galo išnirimą (n=21). Visi pacientai operuoti artroskopiškai, raktikaulio distalinis galas fiksuotas endosagų sistema, taikyta vienoda pooperacinė reabilitacija. Po 6 mėnesių sekimo pacientai suskirstyti į rentgenologiškai stabilaus raktikaulio (n=11) ir rentgenologiškai nestabilaus raktikaulio (n=10) grupes. Peties funkcija vertinta matuojant peties judesių amplitudę, izometrinę jėgą naudojant rankinį dinamometrą, gauti duomenys lyginti su sveiku petimi. Pacientai įvertinti naudojant paprastą peties testą, Constant-Murley skalę (CMS) ir specifinę šiai patologijai raktikaulio petinio sąnario nestabilumo sistemą (ACJI), vertinančią kosmetinius rezultatus, peties jėgą, rentgenologinius parametrus ir kasdienę veiklą. Skaičiavimai atlikti naudojant statistinę programą SPSS 22. Rezulatai. Raktikaulio-snapinės ataugos intervalas nepaisant atsinaujinusio raktikaulio-petinio sąnario nestabilumo buvo mažesnis nei prieš operaciją. Stabilioje grupėje rastas judesių amplitudės deficitas peties fleksijoje ir abdukcijoje, nestabilioje grupėje izometrinės jėgos deficit[...].