Atsparumo insulinui rizikos veiksnių ir pasekmių įvertinimas sergantiems cukriniu diabetu : daktaro disertacija : medicinos ir sveikatos mokslai, medicina (M 001)

Abstract

Atsparumas insulinui (AI) literatūroje nusakomas kaip egzogeninio ar endogeninio insulino negebėjimas padidinti gliukozės įsisavinimo ir panaudojimo. AI kai kuriems sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu (2TCD) progresuoja iki sunkių formų, taip pat atsiranda sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu (1TCD). To priežasčių ir pasekmių detali analizė nėra atlikta. Šio darbo tikslas buvo įvertinti atsparumo insulinui rizikos veiksnius ir pasekmes sergantiesiems 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti 1TCD sergančiųjų AI raišką (pagal aGDI lygį) ir metabolinio sindromo (MS) dažnį priklausomai nuo tiriamųjų demografinių rodiklių ir kitų veiksnių. 2. Įvertinti 1TCD sergančiųjų mikro ir makrokraujagyslinių komplikacijų ryšį su AI pagal aGDI lygį. 3. Įvertinti demografinių rodiklių, ligos eigos, mitybos ir fizinio aktyvumo sąsajas su sunkiu AI sergantiesiems 2TCD. 4. Palyginti 2TCD sergančiųjų ir nesergančiųjų cukriniu diabetu kontrolės grupės molekulinio žymens miR-107 raišką, bei įvertinti miR-107 sąsajas su AI, tiriamųjų amžiumi, lytimi, kūno masės indeksu ir lipidais. 5. Įvertinti 2TCD sergančiųjų mikro ir makrokraujagyslinių komplikacijų, MS, pažintinių funkcijų sutrikimų dažnį bei visceralinių riebalų kiekį lengvo ir sunkaus AI grupėse. Metodika. Atlikti du atskiri tyrimai: 1TCD sergančiųjų skerspjūvio tyrimas ir sergančiųjų 2TCD atvejo kontrolės tyrimas. AI vertintas pagal klinikinius (insulino paros poreikis) ir laboratorinius rodiklius (HOMA-IR ir apskaičiuotą gliukozės dispozicijos indeksą (aGDI)). Netiesiogiai AI nurodantys rodikliai lyginti su sergančiųjų diabetu demografiniais, antropometriniais rodikliais. Vertinta molekulinio žymens miR-107 raiška 2TCD sergančiųjų imtyje ir ryšys su AI. Vertintos mikro, makrokraujagyslinės pasekmės, metaboliniai rodikliai, jų sąsajos su AI. 2TCD sergantiesiems įvertintos ir pažintinės funkcijos pagal MoCA klausimyną. Rezultatai ir išvados. 1. Daugiau nei trečdaliui 1TCD nustatytas AI, įvertintas kai aGDI vertė žemesnė nei 6,4 mg/kg/min. ir metabolinis sindromas (MS). Žemesnis aGDI stebėtas nutukusiems, rūkantiems, vyresniems nei 50 metų vyrams, sergantiems CD ilgiau nei 10 metų. 2. 1TCD sergantiems ir AI turintiems pacientams cukrinio diabeto kontrolė buvo blogesnė, dažniau nustatytos visos mikrokraujagyslinės komplikacijos bei arterinė hipertenzija ir kitos širdies kraujagyslių ligos (ŠKL). aGDI reikšmė žemesnė nei 2,34 mg/kg/min. reikšmingai didino ŠKL riziką sergantiems 1TCD. 3. Sergantys 2TCD ir turintys sunkaus AI požymių, buvo jaunesnio amžiaus, trumpiau sirgo diabetu, dažniau vartojo baltyminius maisto produktus ir rečiau užkandžiavo, o jų fizinis aktyvumas nesiskyrė nuo kontrolės grupės tiriamųjų. 4. MiR-107 raiška buvo didesnė 2TCD sergančiųjų grupėje palyginus su nesergančiųjų cukriniu diabetu kontrolės grupe. Nustatytas ryšys tarp miR-107 raiškos ir AI, įvertinto pagal aGDI ir HOMA–IR bei kūno masės indekso, amžiaus, vyriškos lyties ir didelio tankio lipidų. 5. Mikro ir makrokraujagyslinių komplikacijų bei pažintinių funkcijų sutrikimo dažnis sunkaus ir lengvo AI grupėse sergantiems 2TCD nesiskyrė. Nustatyta, kad esant sunkiam AI dažniau diagnozuotas MS, didesnis visceralinių riebalų kiekis. Insulin resistance (IR) is defined in literature as the inability of exogenous or endogenous insulin to increase glucose uptake and utilization. In some patients with type 2 diabetes mellitus (T2DM), IR sometimes progresses to more severe forms, IR also seems to develop in type 1 diabetes mellitus (T1DM) patients. However, detailed analysis of reasons and consequences of IR problem has not received sufficient attention. Purpose of the work was to assess the risk factors and consequences of IR in patients with T1DM and T2DM. Objectives of this research were: To determine the expression of insulin resistance (as measured by eGDR levels) and the incidence of metabolic syndromes in type 1 diabetes mellitus patients according to age, sex, body weight, and other factors. 2. To assess the association of microvascular and macrovascular complications, and insulin resistance in type 1 diabetes mellitus patients, measured by eGDR levels. 3. To assess the association of age, disease duration, diet, and physical activity with severe insulin resistance in type 2 diabetes. 4. To compare the expression of the molecular marker miR-107 and its association with insulin resistance, age, gender, body mass index, and dyslipidemia in type 2 diabetic and non-diabetic control subjects. 5. To assess the incidence of microvascular and macrovascular complications, metabolic syndrome, cognitive impairment, and visceral fat in type 2 diabetes, in groups with mild and severe insulin resistance. Methods. Two separate studies were conducted: 1. A cross-sectional study of IR in T1DM and a case-control study of the etiological determinants and outcomes of severe IR in T2DM. IR was assessed by clinical (according to insulin requirement) and laboratory methods (according to HOMA-IR and estimated glucose disposal rate (eGDR)). Indirect methodologies for IR assessment were compared with demographics, anthropometrics indicators. The expression of the molecular marker miR-107 and relation with IR were assessed in T2DM sample. Micro, macrovascular complications, metabolic parameters and their relation with IR were assessed. Cognitive functions according MoCA test in T2DM were evaluated. Results and conclusions. 1. More than one-third of people with T1DM present with IR (assessed when eGDR is below 6.4 mg/kg/min) and metabolic syndrome (MS). Lower eGDR was observed in obese patients, smokers, men over 50 years of age, and men with diabetes for over ten years. 2. Patients with T1DM and IR had less adequately controlled diabetes, a higher prevalence of all microvascular complications, and a higher prevalence of arterial hypertension and other cardiovascular diseases (CVD). eGDR below 2.34 mg/kg/min significantly increased the risk of (CVD) in patients with T1DM. 3. Patients with T2DM and signs of severe IR were often younger, had a shorter duration of diabetes mellitus, were more likely to have a higher protein consumption and snack less often, and had no difference in physical activity compared to the control groups. 4. MiR-107 expression was higher in the group with T2DM compared to the control group without diabetes. An association was found between miR-107 expression and IR, as assessed by eGDR and HOMA - IR. The association between miR-107 expression and body mass index, age, male sex, and high T2DM density lipids was assessed in the total study population. 5. The incidence of micro and macrovascular complications and cognitive impairment did not differ between the severe and mild IR groups in the T2DM population. Severe IR was associated with a higher prevalence of MS and higher visceral fat.