Infekcinio endokardito rizika po kūno puošybos tatuiruotėmis ir auskarais (Piercing)

Abstract

Pasaulio religijos teigia, kad žmonės pradėjo tatuiruoti kūną ir verti auskarus į skirtingas kūno vietas jau prieš tūkstantį metų. Priežastys, kodėl jie taip darė, nėra žinoma. Manoma, kad akmens amžiuje netyčia susižalojus odą ir į ją patekus purvo likdavo randai, kurie išskirdavo vienus genties narius iš kitų. Su laiku tatuiruotės tapo narsių karių, gerų medžiotojų ar žynių simboliu, kurios turėjo ir magišką reikšmę. Šiomis dienomis žmonės taip pat puošia kūną tatuiruotėmis ir auskarais, nes tai atspindi jų pasaulėžiūrą, mąstymo būdą, gyvenimo stilių. Literatūros duomenimis tatuiruotės ir auskarų vėrimas į įvairias kūno vietas gali ne tik puošti, bet ir sukelti įvairias komplikacijas. Pavojingiausia sveikatai ir gyvybei komplikacija yra infekcinis endokarditas, o pacientai su įgimtomis širdies ligomis, turi padidintą infekcinio endokardito riziką. Šio darbo tikslas yra apžvelgti infekcinio endokardito riziką po kūno puošybos tatuiruotėmis ir auskarais. Tatuiruotės ir auskarai yra madingi ne tik jaunimo tarpe. Maždaug 7-20 milijonų amerikiečių turi tatuiruotę. Įsivėrusių auskarų yra žymiai daugiau, nes labai paplitęs auskarų vėrimas į ausis. 2004 m. JAV atlikta nacionalinė apklausa telefonu ir nustatyta, kad 24 proc. žmonių turi bent po vieną tatuiruotę ir 14 proc. yra įsivėrę auskarus įvairiose kūno vietose, išskyrus ausų spenelį. Aklaustieji buvo suskirstyti į tris grupes pagal amžiaus grupes. Tatuiruotes ir auskarus įvairiose kūno vietose daugiau turėjo jaunesnio nei vyresnio amžiaus respondentai (1 lentelė). [...]. Žodis tattoing – tatuiruotė kilęs iš polinezietiško žodžio Ta tatau, kuris reiškia atitinkamas, subalansuotas, priderintas ir charakterizuoja pigmento implantaciją į odą. Tatuiravimas – įvairių nenutrinamų ženklų ant kūno įamžinimas mechaniniu būdu: pjaunant ar badant po oda ir įšvirkščiant dažomosios medž