Žmogaus galvos smegenų apsiausto žievės storis, išmatuotas anatominiu mezoskopiniu ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metodais

Abstract

Tyrimo tikslas. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas atvėrė galimybę žmogaus galvos smegenų anatomiją tyrinėti in vivo. Todėl aktualu žinias, sukauptas tiriant mirusių žmonių smegenų sandarą, palyginti su gyvųjų. Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti įvairaus amžiaus bei lyties žmonių skirtingų sričių ir pusrutulių smegenų apsiausto žievės storį, išmatuotą anatominio mezoskopinio ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metodais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Apsiausto žievės storis buvo matuojamas abiejų pusrutulių simetriškuose Brodmann’o žieviniuose laukuose. Anatominio mezoskopinio tyrimo metu buvo naudoti autopsijos metu paimti 2×2 cm dydžio apsiausto gabalėliai, keturias savaites fiksuoti paraformaldehido 10 proc. tirpale. Žievės storis matuotas operaciniu mikroskopu (Liumam KL LOMO) 0,01 mm tikslumu 16 kartų padidintame vaizde. Gyvų žmonių apsiausto žievės storis buvo matuojamas Kauno medicinos universiteto klinikų Radiologijos klinikoje tirtų asmenų galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose, padarytuose (MRT aparatu – Gyroscan, NT, Philips Medical Systems, Best, Netherlands) T1 režimu. Matuojamo žievės lauko vaizdas buvo padidinamas iki mažiausio skaitmeninio vaizdo elemento – pikselio ir matuojamas 0,01 mm tikslumu. Kiekvienu metodu ištirta po 20 vyrų ir moterų, suskirstytų į dvi grupes: nuo 20 iki 60 metų (n=10) ir vyresnius nei 60 metų (n=10). Tyrimo rezultatai ir išvados. Abiem tyrimo metodais nustatytas statistiškai reikšmingas žievės storio skirtumas 1, 4 ir 19 žieviniuose laukuose. Apsiausto žievės storio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų amžiaus ir lyties asmenų grupių nerasta, tačiau duomenys parodė, kad tarp pirmos ir antros amžiaus grupių vyrų žievės storis skiriasi 4,6 proc., o moterų – 1,6 proc. [...]. Objective. Magnetic resonance imaging method opened up the possibility for in vivo examination of the anatomy of human brain. For this reason it is interesting and relevant to compare the knowledge accumulated over a number of years during the examination of the composition of dead brain to that obtained from magnetic resonance images. The aim of this study was to determine and compare the thickness of cerebral cortex in human of different age and sex, measured in different sites of the hemispheres when applying anatomical mesoscopic imaging and magnetic resonance imaging. Material and methods. The thickness of cerebral cortex was measured in symmetrical Brodmann’s areas of both hemispheres. The anatomical mesoscopic imaging technique was used for the examination of 2×2-cm cortex samples obtained during autopsy and fixed for 4 weeks in 10% paraformaldehyde. In these samples, cortex thickness was measured in sections perpendicular to the convolution, using an operative microscope, in a mesoscopic image at ×16 magnification and with an accuracy of 0.01 mm. Using cerebral magnetic resonance imaging, the thickness of cerebral cortex in live subjects was measured on T1-weighted images of patients examined at the Clinic of Radiology, Kaunas University of Medicine Hospital. The measured cortical field image was magnified to the smallest element of digital image – the pixel – and measured with an accuracy of 0.01 mm. Each of the two techniques was applied for the examination of 20 men and women who were divided into age groups of 20–60 years (n=10) and older than 60 years (n=10). Results and conclusions. Both examination methods yielded a statistically significant difference in the thickness of cerebral cortex between Brodmann’s areas 1, 4, and 19 [...].