Helicobacter pylori infekcijos išgydymo įtaka skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės eigai

Abstract

Darbo tikslas – nustatyti Helicobacter pylori išgydymo (eradikacijos) įtaką skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimų dažniui stebint vienerius metus. Helicobacter pylori diagnozuota remiantis ureazės testu ir histologiniu tyrimu (jeigu bent vienas iš šių testų buvo teigiamas). Kai endoskopu buvo aptikta opa ar erozinis duodenitas, esant išreikštiems simptomams, laikyta, kad opaligė paūmėjo. Ligoniai stebėti 12 mėnesių. Galutinė diagnozė nustatyta po 12 mėnesių stebėjimo arba anksčiau, jei buvo opaligės paūmėjimas. Į tyrimą įtraukti 343 Helicobacter pylori infekuoti ligoniai (128 (37%) moterys ir 215 (63%) vyrų), kurių amžiaus vidurkis – 43,9±14,5 metų. Dvylikapirštės žarnos opalige sirgo 255 (74%), skrandžio opalige – 88 (26%) ligoniai. 255 (74%) ligoniai paskirti į gydymo grupę (Helicobacter pylori infekcijos gydymas), 88 (26%) – į kontrolinę grupę (Helicobacter pylori negydyta). Tyrimą baigė 274 (63%) ligoniai: 101 (37%) moteris ir 173 (63%) vyrai, 69 (19,5%) ligoniai nebaigė. Išgydžius Helicobacter pylori infekciją dvylikapirštės žarnos opaligė paūmėjo 1 ligoniui iš 97 (1,1%), skrandžio opaligė – 1 (44%) iš 25 ligonių. Po nesėkmingo Helicobacter pylori gydymo dvylikapirštės žarnos opaligė paūmėjo 35 ligoniams iš 71 (49,3%), skrandžio opaligė – 6 (31,6%) iš 19 ligonių. Statistiškai patikimo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p<0,05). Dvylikapirštės žarnos opaligė paūmėjo 20 (47,6%) kontrolinės grupės ligonių iš 42, skrandžio opaligė – 11 (44%) iš 25 ligonių. Galima teigti, kad Helicobacter pylori infekcijos išgydymas statistiškai patikimai sumažina skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimų tikimybę stebint vienerius metus. [...].