Kai kurie realūs lėtinių nespecifinių plaučių ligų pirminės profilaktikos aspektai

Abstract

Tarp sergamumo, invalidumo ir mirtingumo priežasčių lėtinės nespecifinės plaučių ligos daugumoje išsivysčiusių šalių užima 3-4 vietą po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, o kai kur traumų. Sergamumas šiomis ligomis kas 5-10 metų padidėja dvigubai. Lėtinėmis plaučių ligomis vis daugiau žmonių serga ir kaime, nors anksčiau jos buvo siejamos su urbanizacija. Jų daugėjant, galima prognozuoti, kad apie 2000 metus šios ligos taps vyraujančia patologija. 1974-1981 m. kartu su bendradarbiais tyrėme lėtinių nespecifinių plaučių ligų išplitimą Kauno m. rajone, kuriame gyvena 163800 žmonių. Sergantys šiomis ligomis bendroje terapinių ligonių struktūroje sudarė 11,6% ir užėmė antrą vietą po sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Tarp šių ligų vyravo lėtinis bronchitas (78,8%) ir sudarė 7,9% visų I ir II miesto ligoninių terapijos skyrių ligonių (1981 m.). Minėtomis ligomis sergančių žmonių gydymas yra brangus ir neefektyvus. Orientuojantis į PSO strategiją "2000 metais – sveikatą visiems", vis svarbesnė darosi pirminė šių ligų profilaktika. [...]. Хронические неспецифические заболевания легких занимают 3-4 место в качестве причины заболеваемости, инвалидности и смертности. В связи с этим большое значение приобретает первичная профилактика этих заболеваний, а именно - ориентация на здоровый образ жизни, предупреждение и исключение факторов риска хронических заболваний легких (в первую очередь курения, алкоголизма, аллергизации, гиподинамии и др.). Предупреждение болезней должно начинаться с раннего детства. Большое значение имеет работа первичного медицинского звена - участковых врачей, фельдшеров, ориентация родителей и педагогов, обепечние детям здорового образа жизни.