Atopinio dermatito tradicinis sisteminis gydymas

Abstract

Pagal atopinio dermatito diagnostikos ir gydymo gaires, sergant sunkiu (SCORAD>50) atsikartojančiu atopiniu dermatitu AD, kai bazinė odos priežiūra (odos drėkinimas, emolientai, specifinių dirgiklių vengimas) ir lokalus gydymas bei fototerapija yra neefektyvūs, ir kai pacientų gyvenimo kokybė yra ženkliai pablogėjusi (vertinimas DLQI, angl. Dermatology Life Quality Index), rekomenduojama skirti sisteminius vaistus. Tradiciniai sisteminiai imunosupresiniai vaistai skiriami ilgalaikiam AD gydymui yra ciklosporinas, metotreksatas, azatioprinas, mikofenolato mofetilis, sisteminiai gliukokortikoidai rekomenduojami tik trumpam kursui aktyvaus uždegimo metu. Ciklosporinas (CS) pirmo pasirinkimo imunosupresinis vaistas, kuris gali būti skiriamas pagal AD redistruotą indikaciją, tačiau dėl šalutinio poveikio neturėtų būti vartojamas ilgiau kaip 2 metus. Kad dažnų šalutinių reiškinių (nefrotoksiškumas, hipertenzija) būtų išvengiama, CS galėtų būti skiriamas 3-6 mėn. intervalu bei pradedamas mažesnėmis dozėmis (<3,5 mg/kg/d). CS vartojimo trukmė priklauso nuo klinikinio efekto bei vaisto toleravimo: gali būti naudingas tiek trupalaikis, tiek ilgalaikis jo vartojimas. Po 2 metų gydymas turėtų būti nutraukiamas arba skiriamas kitas sisteminis vaistas, nors daugelis pacientų gerai toleruoja CS mažomis dozėmis ir galėtų tęsti gydymą. [...].