Židininių kepenų pokyčių KT ir UG diagnostikos palyginamoji vertė
Darbo tikslas. Nustatyti pacientų, sergančių židininiais kepenų pažeidimais, ultragarsinio tyrimo ir kompiuterinės tomografijos tyrimo pagrindinius radiologinius požymius, leidžiančius pakitimus diferencijuoti ir palyginti tarpusavyje. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvi 73 pacientų, gydytų Kauno medicinos universiteto klinikose 2006 m., ligos istorijų analizė. Visi pacientai tirti dėl židininių kepenų pokyčių. Pažeidimai buvo nustatyti UG ir (ar) KT. Diagnozė patvirtinta biopsija arba operacijos metu, o hemangiomos nustatytos magnetinio rezonanso metu. Rezultatai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 91 metų (amžiaus vidurkis – 60,81 ±16,059 m.). Visiems pacientams diagnozuoti židininiai kepenų pokyčiai. Pagal kilmę buvo nustatyta: 30 hemangiomų atvejų (41,1 proc.), 4 mazginės židininės hiperplazijos atvejai (5,5 proc.), 2 kepenų abscesų atvejai (2,7 proc.), 6 echinokokų atvejai (8,2 proc.), 10 hepatoceliulinių karcinomų (HCC) atvejų, (13,7 proc.), 3 cholangiokarcinomos (CCC) atvejai (4,1 proc.), 14 solitarinių židinių (19,2 proc.), 3 kepenų cistos (4,1 proc.) ir 1 limfomos židinys (1,4 proc.). 47,9 proc. visų kepenų pažeidimų lokalizavosi dešiniosios kepenų skilties IV segmente (p<0,05). UG tyrimo jautrumas diagnozuojant židininius pakitimus kepenyse yra 40 proc., UG tyrimo specifiškumas – 95,6 proc., teigiama prognostinė vertė – 95,2 proc., neigiama prognostinė vertė – 42,3 proc. Išvados. Su UG tyrimo pagalba ir natyviniuose KT vaizduose tiksli židininių kepenų pokyčių diferencinė diagnostika neįmanoma; židininius kepenų pokyčius būtina diferencijuoti tarpusavyje, diagnozę patvirtina kepenų darinio biopsija; židininių kepenų pažeidimų diagnostiką ir įvertinimą UG tyrimo metu pagerina kontrastinių preparatų (Sonovue) naudojimas; UG tyrimo jautrumas diagnozuojant židininius kepenų pokyčius yra 40 proc., teigiama prognostinė vertė – 95,2 proc.
The aim of the study was to evaluate the main radiological US and CT features in patients with focal nodular lesions, that would enable to differentiate and compare the lesions among themselves. Materials and Methods. 73 patients with focal hepatic lesions were examined in a retrospective study during the year 2006. Focal hepatic lesions were detected and characterized by US and (or) CT. The diagnosis was confirmed by biopsy or during operation and hemangiomas were confirmed by MR. Results. Patients age varied from 18 to 91 years (median age was 60.81±16.059 years). All patients had focal nodular lesions. Masses included: hemangioma, n=30 (41.1 %), focal nodular hyperplasia, n=4 (5.5 %), abscessus, n=2 (2.7 %), echinococcosis, n=6 (8.2 %), hepatocellular carcinoma, n=10 (13.7 %), cholangiocellular carcinoma, n=3 (4.1 %), solitary foci, n=14 (19.2 %), hepatic cyst, n=3 (4.1 %) and lymphoma, n=1 (1.4 %). 47.9 % of all focal liver lesions were detected in the right lobe of the liver, in the 4th segment (p<0.05). Sensitivity of US (compared whith CT) in detecting and characterising focal liver lesions is 40 % and specificity – 95.6 %, positive prognostic value – 95.2 %, negative prognostic value – 42.3 %. Conclusions. Differential diagnosis of focal liver lesions only by US and unenhanced CT is not possible; differentiation of focal liver lesions is very important, the diagnosis is confirmed by biopsy; Ultrasound contrast agents (Sono- Vue) definitely improve liver lesion detection and characterization; sensitivity of US in detecting and characterising focal liver lesions is 40 % and positive prognostic value – 95.2 %.