Stambieji žemaitukai
Author | Affiliation |
---|---|
Date |
---|
2011 |
Stambiųjų žemaitukų veislės kūrimasis prasidėjo XIX a. pabaigoje. 1891 m. "Raseinių draugija darbinio ir kinkomojo arklio veislių platinimui skatinti" didesnį dėmesį pradėjo kreipti į kinkomų stambesnio tipo arklių kūrimą. XIX a pabaigoje šiaurės rytų Lietuvos dalyje senojo tipo žemaitukai pradėti kryžminti su ristūnų (daugiausia Orlovo veislės) eržilais arba šių veislių eržilais mišrūnais, o Pietryčių Lietuvoje - su šiaurės švedų (gudbrandsdalių tipo) eržilais ir jų mišrūnais. Taip kryžminant, o vėliau veisiant "savyje", buvo sukurtas stambesnis ir daug tvirtesnis vietinis arklys. Nuo 1914 m. žinios apie vietinius arklius buvo pateikiamos kartu su senojo tipo žemaitukų duomenimis. 1946 m. vietinius arklius imta minėti kaip atskiras žemaitukų ir Rytų Lietuvos važiuojamųjų arklių veislines grupes. 1949 m. Rytų Lietuvos važiuojamieji arkliai, kartu su žemaitukais, gavo bendrą "Žemaičių" veislės pavadinimą, išskiriant senąjį ir sustambintą tipus. Sustambintam tipui buvo priskiriami vietiniai važiuojamojo tipo arkliai be ryškesnių kitų veislių požymių susiformavę senojo žemaituko pagrindu, kuriems atrankos, nežymaus mišrinimo bei auginimo sąlygomis padidėjo ūgis bei masė. Nuo 1985 m. jie vadinami ne Žemaičių veislės arkliais, o stambiaisiais žemaitukais. [...]