Thrombosis post COVID-19 infection: pathophysiologic features, diagnostics, prophylaxis and treatment
| Author | Affiliation | ||
|---|---|---|---|
Keraitė, Kamilė | |||
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė | |||
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė |
Apžvalga / Review
2020 m. kovo 11 d. COVID-19 infekcijos protrūkis greitai peraugo į pandemiją ir tapo vienu iš pagrindinių mirtingumo visame pasaulyje veiksnių. Nepaisant COVID-19 pandemijos pabaigos, koronaviruso liga ir toliau išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. SARS-CoV-2 (sunkus ūminis kvėpavimo sindromas Coronavirus 2) yra kvėpavimo takų virusas, susijęs su didele trombozinių komplikacijų rizika. Tromboziniai įvykiai yra susiję su didėjančiu ligos sunkumu ir mirtingumu. Šiame straipsnyje apžvelgiamos dabartinės žinios apie trombozę po COVID-19 infekcijos, siekiant išsiaiškinti patogenezę, diagnostiką, galimus gydymo būdus bei profilaktiką, susijusią su šia būkle. Tikslas. Apžvelgti naujausias mokslines publikacijas apie su COVID-19 infekcija susijusią trombozę. Metodai. Literatūros šaltinių buvo ieškoma PubMed, Up ToDate, Cochrane duomenų bazėse. Buvo atrinkti ir analizuojami naujausi straipsniai nagrinėjama tema. Išvados. Nors tiksli su COVID-19 infekcija susijusios trombozės patofiziologija išlieka neaiški, prie jos išsivystymo prisideda keletas veiksnių. Tai ūminės uždegiminės reakcijos, padidėjęs krešėjimo faktorių kiekis, trombocitų, endotelio ir neutrofilų ekstraceliulinių spąstų sistemos aktyvacija. Vertinimo skalės ir padidėjusi D-dimerų koncentracija kraujyje yra naudingi nustatant rizikos grupės pacientus. Nepaisant tam tikrų apribojimų, Doplerio ultragarsas ir kompiuterinės tomografijos angiografija yra pagrindiniai diagnostikos metodai. Visapusė priežiūra apima pirminę profilaktiką naudojant antikoaguliantus ir mechaninę terapiją, o taip pat ir antrinę prevenciją − anksti diagnozuojant ir gydant. Šis daugiapakopis požiūris yra reikalingas siekiant pagerinti COVID-19 pacientų gydymo rezultatus ir sumažinti trombozinių komplikacijų poveikį.
On 11 March 2020, the outbreak of COVID-19 was declared a pandemic and became one of the main contributors to global mortality. Despite the end of the COVID-19 pandemic, the coronavirus 2019 disease remains a significant public health issue. The novel coronavirus SARS-CoV-2 (Severe Acute Respiratory Syndrome Coronavirus 2) is a respiratory virus associated with a high risk of thrombotic complications. Thrombotic events are linked to increasing disease severity and mortality rates. The article reviews the current knowledge of thrombosis following COVID-19 infection to elucidate the pathogenesis, diagnostics, possible treatment options, and associated prophylaxis. Objective: to review the latest scientific publications about COVID-19-related thrombosis. Methods: literature sources were searched in the following databases: PubMed, Up ToDate, and Cochrane. The newest articles on the topic were evaluated and analyzed. Conclusions: Although the exact pathophysiology of COVID-19-related thrombosis remains unclear, several factors are known to contribute to its development. These include acute inflammatory reactions, increased levels of coagulation factors, platelet and endothelial activation, and the formation of extracellular neutrophil traps. Scoring systems and elevated D-dimer levels are valuable for identifying patients at risk. Despite certain limitations, Doppler ultrasound and CTPA (computed tomography pulmonary angiography) remain key diagnostic tools. Comprehensive care involves primary prophylaxis with anticoagulants and mechanical therapies, as well as secondary prevention through early detection and prompt treatment of thrombotic events. This multifaceted approach is essential to improving outcomes for patients with COVID-19 and mitigating the impact of thrombotic complications.