Mediniai vaistinės indai Respublikiniame Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje
| Date |
|---|
1987-10-02 |
Ketvirtoji sekcija. Vaistingųjų augalų arsenalo tyrimas ir racionalus panaudojimas. Farmacijos istorija. = Четвертая секция. Изучение и рациональное применение арсенала лекарственных растений. История фармации.
Pirmąsias žinias apie vaistų laikymą mediniuose induose I. m. e.a. paliko Dioskoridas, rekomendavęs žiedus ir kvapiąsias augalų dalis laikyti induose iš liepų medienos. Informaciją apie medinių indų formas, jų apipavidalinimą, etiketes teikia ankstyvieji XII-XIV a. vaistinių įrengimų piešiniai. Minėtu laikotarpiu Vakarų Europoje mediniai indai buvo pagrindinė vaistinės interjero dalis, ir tik XVIII a., paplitus stikliniams bei keramikiniams indams, prarado savo reikšmę. Iki XVIII a. mediniai indai daugiausia buvo gaminami iš liepų, klevų, uosių medienos. Jų paviršius būdavo lakuojamas įvairiaspalviais lakais, poliruojamas arba išdeginamas. Medinių indų forma, kaip ir išorės apdaila, atitiko tų laikų meninį skonį. XIV a. indai turėjo cilindro, vėliau cilindro arba konuso formą. XVII-XVIII a. pagaminti indai primena baroko stiliaus statulėles. Nuo XVIII a. vidurio buvo populiari statinės forma. Nuo XIX a. pradžios pradėti gaminti įvairių formų mediniai indai. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, kaip ir viduramžiais vėl buvo sugrįžta prie paprastų formų. Pagal formą mediniai vaistinės indai skirstomi į 4 grupes: cilindro, kėglių, taurės ir statinės. [...].