Kūrybinių užsiėmimų įtaka besilaukiančIų moterų pasitikėjimo savimi kaitai

Abstract

Besilaukiančių moterų emocinė gerovė nėštumo metu, yra itin svarbi tiek pačios moters, tiek būsimo vaiko sveikatai. Tyrimai rodo, kad moters psichologinė būsena daro įtaką gimdymo patirčiai, pogimdyvinei adaptacijai ir motinystės ryšiui (DiPietro, 2008; Glover, 2014). Vienas iš reikšmingų aspektų –pasitikėjimas savimi, kuris nėštumo metu gali kisti dėl išgyvenamo pokyčių etapo. Pokyčiai vyksta fiziniame, emociniame ir socialiniame lygmenyje. Kūrybiniai metodai, ypač dailės terapija, pastaruoju metu vis dažniau taikomi siekiant stiprinti besilaukiančiųjų savivertę ir savęs pažinimą (Malchiodi, 2012). Tyrimo tikslas –įvertinti kūrybinių užsiėmimų įtaką besilaukiančių moterų pasitikėjimo savimi kaitai. Tyrime dalyvavo 16 besilaukiančių moterų stacionarizuotų VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Nėštumo patologijos skyriuje, įtariant preemklampsiją. 8 iš jų dalyvavo dešimtyje individualių kūrybinių (dailės) užsiėmimų (I-oji tiriamųjų grupė), likusios (II-oji tiriamųjų grupė) sudarė kontrolinęgrupę. Buvo taikyti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai metodai, vertinant pasitikėjimo savimi pokyčius prieš ir po dailės užsiėmimų sesijų ciklo. Naudojant Rosenberg savigarbos skalę bei Edinburgo pogimdyvinės depresijos klausimyną, buvo įvertintas pasitikėjimas savimi ir depresijos simptomai prieš ir po kūrybinių užsiėmimų. Taip pat buvo atlikta formaliųjų elementų analizė piešiniuose. Išanalizavus pasitikėjimo savimi rezultatus po dailės sesijų buvo nustatyta, kad I-os tiriamųjų grupės vertinimas statistiškai reikšmingai padidėjo iki 24,00 (18-30; 23,75) (Z=-2,546; p=0,011). II-os tiriamųjų grupės vertinimas tyrimo pabaigoje reikšmingai nepakito (Z=0,000; p=1,000)-jų vertinimo balų skirstinys buvo 22,50 (15-30; 22,38). Apibendrinant tiriamųjų pasitikėjimosavimi vertinimo rezultatus galima teigti, kad tiriamųjų, kurios dalyvavo dailės sesijose pasitikėjimas savimi padidėjo, o tiriamųjų, kurie dailės sesijose nedalyvavo pasitikėjimas savimi nepasikeitė. Išanalizavus depresijos simptomų vertinimo rezultatus po dailės sesijų buvo nustatyta, kad I-os tiriamųjų grupės vertinimas statistiškai reikšmingai sumažėjo iki 4,00 (2-9; 4,38) (Z=-2,558; p=0,011). II-os tiriamųjų grupės depresijos simptomų vertinimas tyrimo pabaigoje reikšmingai nepakito (Z=-1,841; p=0,066)-jų vertinimo balų skirstinys buvo 6,00 (2-11; 5,63). Apibendrinant tiriamųjų depresijos simptomų vertinimo rezultatus galima teigti, kad tiriamųjų, kurios dalyvavo dailės sesijose depresijos simptomų sumažėjo, o tiriamųjų, kurie dailės sesijose nedalyvavo depresijos simptomų lygis nepakito. Dailės užsiėmimų metu statistiškai reikšmingai kito visi tyrime nagrinėti formalieji vizualinės raiškos elementai: kompozicija, erdvė, objektas, linijos, spalvos ir jų kiekis, dailės priemonės ir jų naudojimas, kūrinių atlikimo, verbalinio pasidalinimo bei refleksijos laikas. Formaliųjų elementų analizės metu nustatyta, kad piešiniai tapo išraiškingesni, laisvesni, aiškesni, tai rodo teigiamą poveikį emocinei būsenai. Kūrybiniai dailės užsiėmimai turi reikšmingos įtakos prisidedant prie emocinės gerovės nėštumo laikotarpiu, tai veiksminga priemonė siekiant mažinti besilaukiančiųjų depresijos simptomus ir stiprinti pasitikėjimą savimi.