Pieno rūgšties, linalolio ir cinamaldehido įtaka kampilobakterijų išgyvenimui dirbtinai užkrėstoje paukštienoje

Abstract

Campylobacter jejuni bakterijos yra dažniausiai nustatoma ūmių žarnyno infekcinių susirgimų priežastis daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Pagrindiniu kampilobakteriozės užsikrėtimo šaltiniu laikomi C. jejuni bakterijomis užkrėsti paukštienos produktai. Ženkliai aumažinus kampilobakterijų skaičių užkrėstose žaliavose ar pusgaminiuose panaudojant natūralias antimikrobines medžiagas būtų galima sumažinti žmonių kampilobakteriozės mastą. Tikslas. Įvertinti pieno rūgšties, linalolio ir cinamaldehido panaudojimo galimybes sumažinti C. jejuni bakterijų kiekį ant užkrėstų broilerių krūtinėlių. Uždaviniai. 1. Atrinkti efektyviai mitybinėje terpėje prieš kampilobakterijas veikiančias pieno rūgšties, linalolio ir cinamaldehido tirpalų koncentracijas; 2. Įvertinti atrinktų antimikrobinių medžiagų panaudojimo galimybes nukenksminant dirbtinai C. jejuni bakterijomis užkrėstas broilerių krūtinėles. Metodika. Atrinkus efektyvias prieš kampilobakterijas tiriamųjų medžiagų koncentracijas mitybinėje terpėje pagal Rajkovic ir kt. (2009) metodiką, tirtas jų poveikis broilerių krūtinėlių su oda užkrėstumui kampilobakterijomis ir bendram aerobinių bakterijų skaičiui pagal LST EN ISO 4833:2003 standartą. Išgyvenusių kampilobakterijų skaičius nustatytas iš karto po antimikrobinių medžiagų panaudojimo, praėjus 4, 24 ir 96 val., laikant paukštieną 4°C temperatūroje. Rezultatai. Tyrimai parodė, kad skirtingų koncentracijų cinamaldehido tirpalų poveikis stiprėjo priklausomai nuo laiko paveikus paukštieną antimikrobine medžiaga: 1,5% cinamaldehido koncentracijos tirpalas sumažino kampilobakterijų kiekį 0,7 log10 KSV/g po 96 val. (≤0,05), 2% cinamaldehido tirpalas sumažino kampilobakterijų kiekį 1,21 log10 KSV/g iš karto ir dar 2,3 lo10 KSV/g cpo 96 val., 2,5% cinamaldehido tirpalas – atitinkamai 1,19 ir 2,78 log10 KSV/g (≤0,05) [...].