Neinvazinio prenatalinio tyrimo ypatumų įvertinimas Lietuvos pacientėms
Date |
---|
2016-05-25 |
Bibliogr.: p. 211
Įžanga Laisvos vaisiaus DNR buvimas motinos kraujyje pirmą kartą aprašytas straipsnyje 1997 metais Oksfordo universiteto mokslininkų, tai lėmė neinvazinio vaisiaus genetinės medžiagos ištyrimo galimybę. Pirmieji neinvaziniai prenataliniai tyrimai atlikti 2011 metais kaip alternatyva didelę riziką turintiems invaziniams tyrimams, o Lietuvoje NIPT pradėtas taikyti 2013 metais. Dėl tyrimo naujumo bei pasitaikančių genetinių skirtumų tarp populiacijų svarbu įvertinti jo ypatumus tiriant Lietuvos nėščiąsias. Tikslas Remiantis Lietuvos nėščiosioms atliktais tyrimais vertinti neinvazinio prenatalinio tyrimo (NIPT) metodologijos ypatumus bei vaisiaus frakcijos dydžiui įtakos turinčius veiksnius. Uždaviniai 1. Nustatyti, su kuo susijęs vaisiaus frakcijos dydis motinos kraujyje, o gautus rezultatus palyginti su ankstesnių tyrimų, atliktų kitose šalyse, duomenimis; 2. Įvertinti teisingai nustatytos patologijos dažnį; 3. Palyginti mikrodelecinių sindromų bendrapopuliacinę riziką (Prior) su Lietuvos pacientėms įvertinta rizika (Panorama) pagal NIPT. Metodika Atlikta retrospektyvinė analizė vertinant Lietuvos moterims daryto NIPT, vykdyto Natera panorama genetinėje laboratorijoje Kalifornijoje, rezultatus nuo 2013-11-08 iki 2015-11-18. Pagrindinės šio tyrimo indikacijos yra didesnis nei 35 metai moters amžius, nustatyta didesnė nei 0,25% Dauno sindromo rizika matuojant sprando raukšlės storį ultragarsiniu metodu ir padidėjusi chromosominių mutacijų rizika pagal biocheminį tyrimą Prisca. Tyrimas atliekamas analizuojant motinos kraujyje esančią vaisiaus DNR frakciją (DNR frakcija – laisvo vaisiaus DNR kiekis motinos kraujyje) bei motinos ląstelių DNR. DNR išskiriama panaudojant vieno nukleotido polimorfizmo metodiką, mėginiai sekvenuojami ir analizuojami bioinformatiniais metodais. Šį tyrimą atliko 211 nėščiųjų, tačiau vienai iš jų įvyko persileidim