Žmonių ir gyvulių džiova

Abstract

Džiovos liga yra tokia sena, kaip žmogus ir gyvuliai. Pirmąsias žinias apie džiovą paduoda Mozė ir graikų mokslininkai (Hipokratas, Aristotelis). Tačiau, tiktai Robertas Kochas (1882 m.), pasinaudodamas Pastero metodais, rado džiovos arba jo vardu pavadintą Kocho bacilą ir nustatė, kad žmogaus ir gyvulių džiova yra viena ir ta pati užkrečiama liga. Vadinasi, džiovą sukelią šių keturių tipų bakterijos: žmogaus džiovą sukeliąs tipas (typus humanus) , raguočių (typus bovinus), paukščių (typus ovium), ir šaltakraujų (typus piscium). Žmogui pavojingi tėra tik pirmieji du tipai. Žmogus daugiau apsikrečia žmogaus tipo bacilomis ir kiek rečiau raguočių. Žmogaus džiova užsikrečia ir naminiai gyvuliai: raguočiai, šunės, katės ir t.t. Gyvulių tipo džiova sergąs gyvulys taip pat labai pavojingas žmogui, ypač karvės ir ožkos, kurių pienu naudojasi žmogus. Nūdien niekas neabejoja, kad žmogus gali užsikrėsti raguočių tipo džiovos bacilomis. Žmogus užsikrėtęs raguočių tipo bacilomis, gali susirgti kaip plaučių taip ir sąnarių, kaulų, liaukų, odos džiova. Labai įdomu ir naudinga kiekvienam žinoti, ne vien mokslo, bet ir profilaktikos tikslu, kaip dažnai pasitaiko raguočių tipo džiova žmonėse. Žinodami džiovos užsikrėtimo šaltinius, geriau ir tiksliau galėsime kovoti su ja. Tuo tarpu nėra visai tikslios statistikos apie sergančius plaučių džiova, užsikrėtusius raguočių tipo bacilomis. Statistikos duomenys svyruoja tarp 0,5 ir 4%. Plaučių džiova dažniausiai užsikrėčiama. įkvėpuojant džiovos bacilas. Džiova sergantieji skrepliais pasėja daygybę bacilų, kurios labai pavojingos sveikiesiems. [...].