Viršutiniai retinuoti iltiniai dantys: etiologniai veiksniai, gydymo metodai

Abstract

Dantų neišdygimas gali būti apibrėžiamas kaip susilpnėjęs dantų kalimasis, kurį dažniausiai sąlygoja susigrūdimas arba kitų darinių trukdymas (pvz., išaugę papildomi dantys, fibroziniai audiniai). Kartais dantys negali išdygti dėl dantų dygimo mechanizmo sutrikimo. Yra keletas medicininių būklių, tokių kaip kleidokranialinė displazija, kurių metu pasireiškia dauginis dantų neišdygimas [1]. Viršutinio žandikaulio nuolatinės ilties dygimas neįprastoje padėtyje yra dažna dantų dygimo anomalija. Po trečiųjų krūminių dantų viršutinio žandikaulio iltys yra dažniausiai retinuoti dantys. Netaisyklingoje padėtyje esančios iltys skiriasi savo dygimo kryptimi į lūpų arba gomurio pusę. Viršutinio žandikaulio ilties netinkama dygimo kryptis gali sukelti dantų susigrūdimą [2]. Dantų susigrūdimą lemiantys etiologiniai veiksniai: genetika, ilgai trunkanti pieninių dantų retencija, traumos, dantų pumpuro rotacija, dantų dygimo sekos sutrikimai, vietos žandikaulyje trūkumas, priešlaikinis šaknies užsidarymas, uždegiminiai pokyčiai aplink dantų šaknis [3].