Antropogeninių veiksnių įtaka tauriesiems elniams ir europinėms stirnoms Lietuvoje

Abstract

Įvadas. Antropogeniniiai veiksniai, susiję su žmogumi ir jo veikla, palyginti su gamtiniais, yra nauji, neįprasti, neretai-drąstiški. Žmogaus veiksnio poveikis (antropogeninis veiksnys) gali būti tiesioginis (medžioklė, perkėlimas į kitą vietovę, auginimas nelaisvės sąlygomis bei kt.) ir šalutinis (kraštovaizdžio pertvarkymas, ryšių sistemos, mitybos grandinė; žmogaus veikla keičia gyvūnų gyvenamojo ploto išteklių vartojimą, pvz., ansčiau taurieji elniai privengdavo miško pakraščių, besiribojančių su gyvenvietėmis, žemės ūkio naudmenomis; dabar juos galima pamatyti ir laukuose). Gyvūnų reagavimas į antropogeninio pobūdžio veiksnius nėra įgimtas-antropogeniniai veiksniai neatsispindi gyvūnų filogenezėje, tačiau žmogiškojo veiksnio poveikis, besikartojantis daugelį metų, palieka pėdsakus gyvūnų atmintyje. (Belova, 2001). Darbo tikslas. Atlikti literatūros apžvalgą apie antropogeninių veiksnių įtaką tauriesiems elniams ir europinėms stirnoms Lietuvoje. Elniniai žvėrys (lot. Cervidae) priklauso porakanopių (Artiodactyla) būriui. Porakanopių būriui priklauso visi Lietuvos laukiniai kanopiniai žvėrys. Elnių šeimai priskiriami šie porakanopiai: stirnos – Odocoileinae pošeimiui, stirnų (Caprealus) genčiai, briedžiai – Alces genčiai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai ir danieliai – elninių (Cervinae) pošeimiui, elnių (Cervus) genčiai. (Mačionis, 1981). Lietuvos kanopinių žvėrių fauna, susiformavusi po ledynmečio, iki šių dienų smarkiai pakito. Tai įvyko dėl gamtos ir klimato sąlygų kitimo, vėliau – dėl žmogaus tiesioginės ir netiesioginės veiklos. [...]. Anthropogenic factors associated with human compared to the natural factors, are new, unusual and often – drastic. Animal response to anthropogenic factor is not innate - anthropogenic factors are not reflected in phylogenesis of animals, but the human factor effect, repeated for many years, leaves traces inanimal memory. The aim of this review was to find out the impact of anthropogenic factors to red deer and roe deer in Lithuania. One of the main anthropogenic factors is hunting. Hunting and hunters are important factor which have positive and negative impact to the state of biodiversity. In forest which is the living environment and food sovereignty is a relatively stable ecosystem, constantly appears new cutting sites and it is a positive anthropogenic factor. Human and animal communication is to be construed as one of the instances of interspecific communication. Cervid animals positively react to human food products, although the evolutionary point of view, these are new, unaccustomed to their diet. Fenced-in animals are fed throughout the year and such fencing is close to the agricultural sector. It is also generally recognised that after the production of milk it is the most profitable branch of agriculture. [...].