Netrauminės kilmės kraujo išsiliejimo į galvos smegenis staigių mirčių atvejais analizė

Abstract

Darbo tikslai: išanalizuoti staigių mirčių atvejus, kai mirštama dėl netrauminės kilmės kraujo išsiliejimo į galvos smegenis, atskleidžiant etiologiją, patologinius pokyčius ir jų paplitimą. Darbo metodika: retrospektyvinis aprašomasis tyrimas atliktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Vilniaus ir Kauno skyriuose, kai nustatyta mirties priežastis – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, nesant galvos sužalojimų. Duomenys statistiškai apdoroti „R commander“ programa. Rezultatai: mirę asmenys nuo hemoraginio insulto, kurie nepateko į gydymo įstaigą, tiriamoje imtyje (n-541) sudarė 80,2%. Šioje grupėje 16.1% buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į galvos smegenis dėl galvos smegenų kraujagyslių aneurizmos plyšimo. Kitais atvejais nustatytas kraujavimo šaltinis į galvos smegenis – komplikuotos galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozinės plokštelės plyšimas. Aneurizmos plyšimai dažniausiai buvo lokalizuoti galvos smegenų vertebrobaziliariniame baseine – 59,4%. Aneurizmos plyšimas nustatytas vyrams 55% ir moterims 45% atvejų. Statistiškai reikšmingas skirtumas stebimas tarp aneurizmos plyšimo ir galvos smegenų kraujagyslių baseino patologijos (p<0,05). Dėl komplikuotos aterosklerotinės plokštelės plyšimo dažniausiai kraujo išsiliejimas įvyko dešinės pusės galvos smegenų ACM baseine (33,2%). Galvos smegenų kraujagyslių aneurizmos plyšimo atvejais vyrų amžiaus vidurkis (49,7) reikšmingai skiriasi nuo moterų (60,1) (p=0,007). Kraujo išsiliejimui įvykus dėl komplikuotos aterosklerotinės plokštelės plyšimo vyrų amžiaus vidurkis (58,2) taip pat reikšmingai skiriasi nuo moterų (62,4) (p=0,003). švados: tirtais atvejais netrauminės kilmės kraujo išsiliejimo į galvos smegenis, kai pacientai nepateko į gydymo įstaigą, pagrindinės priežastys: aneurizmų ir komplikuotų aterosklerotinių plokštelių plyšimai. Aneur[...].