Paauglių psichikos sveikata ir su ja susiję veiksniai COVID-19 pandemijos laikotarpiu
| Advisor(s) |
|---|
| Other(s) | |
|---|---|
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Grigutytė, Neringa | Komisijos narys / Committee Member |
Arnarsson, Arsaell | Komisijos narys / Committee Member |
| Date |
|---|
2024-06-27 |
Paauglystėje jauniems žmonėms tenka susidurti su įvairiais iššūkiais – fiziologiniais ir emociniais pokyčiais, lytine branda, besikeičiančiais santykiais su tėvais ir bendraamžiais, didėjančiu mokymosi krūviu, lūkesčiais akademinių pasiekimų atžvilgiu, rizikingos elgsenos pavojais ir kt. Gera fizinė ir psichologinė savijauta bei palanki socialinė aplinka sudaro sąlygas paaugliams lengviau įveikti šiuos sunkumus. Jau paauglystėje susiformuoja gyvensenos įpročiai, požiūris į savo sveikatą, o emocinė savijauta gali atsiliepti ir bendrai gyvenimo kokybei COVID-19 pandemijos kontekste psichikos sveikata tapo dar reikšmingesnė – jai skirtas ypatingas dėmesys tiek vertinant suaugusiuosius, tiek jaunimą. Dėl to šio darbo tikslas buvo atskleisti subjektyvią paauglių psichikos sveikatos sampratą ir įvertinti jų psichikos sveikatą bei su ja susijusius veiksnius COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Taikytas mišrus tyrimo dizainas. Atskleisdami savo suvokimą apie psichikos sveikatos sampratą, paaugliai išskyrė tris pagrindinius dalykus – emocijų raišką, elgesio ypatumus ir santykius. Paaugliams itin svarbus bendravimas ir parama iš aplinkinių, galimybė save išreikšti, laisvai priimti sprendimus ir turėti savo saugią bei privačią erdvę. Tuo tarpu kaip psichikos sveikatai pavojų keliančius veiksnius paaugliai įvardijo kenksmingus santykius su aplinkiniais, socialinių medijų keliamą žalą, užsisklendimą ir atsiribojimą nuo kitų, taip pat destruktyvų elgesį. Per 2018–2021 metų laikotarpį stebėtas reikšmingas paauglių psichologinės savijautos pablogėjimas. Bendroji psichologinė gerovė sumažėjo nuo 68 proc. iki 63 proc., pasitenkinimas gyvenimu – nuo 88 proc. iki 77 proc. Lietuvos moksleiviai pasižymėjo vienišumo jausmu ir ganėtinai žemu saviveiksmingumu. Verta atkreipti dėmesį į mergaites ir vyresniųjų klasių moksleivius – jų rodikliai prastesni nei kitų grupių. Paauglių sveikatos vertinimas 2018–2021 metais taip pat reikšmingai suprastėjo. Moksleivių dalis, kurie savo sveikatą vertino kaip gerą arba puikią, per šį laikotarpį sumažėjo nuo 87 proc. iki 81 proc. Tuo pačiu metu reikšmingai didėjo paauglių dalis, patiriančių sveikatos problemas – ypač psichologinio pobūdžio, nors daugėjo ir somatinio pobūdžio nusiskundimų. Jei 2018 metais pastarieji simptomai buvo būdingi maždaug kas 4–5 moksleiviui, tai 2021 metais juos jautė jau kas trečias. Merginų ir devintųjų klasių moksleivių rodikliai buvo prasčiausi. Per 2018–2021 metus prastėjo subjektyviai suvokiama socialinė gerovė. Jaučiama socialinė parama mažėjo, nors šeimos parama išliko labiausiai išreikšta lyginant su mokytojais, draugais ir bendraklasiais. Kita vertus, santykiai su bendraklasiais šiek tiek gerėjo – iš jų jaučiama parama turėjo didėjimo tendenciją, o patyčių rodikliai sumažėjo daugiau nei du kartus. Tuo pat metu stebėtas intensyvaus bendravimo socialiniuose tinkluose padidėjimas, kurį taip pat lydėjo padidėjusi probleminio socialinių tinklų naudojimo rizika. Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų tyrimo metu jau buvo persirgę CO VID-19 liga, o daugiau nei pusei per pandemijos laikotarpį teko saviizoliuotis. Apibendrinant paauglių subjektyviai suvokiamus pokyčius COVID-19 pandemijos laikotarpiu, galima išskirti kokybinio tyrimo metu išryškėjusias penkias temas – patirtus ambivalentiškus jausmus, kasdienybės pokyčius, nusivylimą nuotoliniu mokymusi, taikytas įveikos strategijas ir naujus atradimus. Subjektyviai suvokiamas neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis tarp paauglių buvo reikšmingai susijęs su vienišumu, žemu pasitenkinimu gyvenimu, prastesniais problemų sprendimo įgūdžiais, dažnesniais psichosomatinio pobūdžio nusiskundimais, taip pat žemesne parama iš šeimos, bendraklasių ar mokytojų.
During adolescence, young people have to face various challenges: physiological and emotional changes, puberty, changing relationships with parents and peers, increasing academic workload, expectations regarding academic achievements, dangers of risky behaviour, etc. Good physical and psychological well-being and a favourable social environment create suitable conditions for adolescents to overcome these difficulties more easily. Studies has revealed that lifestyle habits and the attitude towards one’s health are already formed in teenage years, and emotional well-being can affect the overall quality of life. Mental health has become increasingly important in the context of COVID-19 – considerable attention has been paid to the evaluation of both adults and young people. The aim of the study – to assess adolescent mental health and related factors during the COVID-19 pandemic. The approach of mixed research was applied in order to analyse the problem raised in this dissertation. When revealing their perception of the concept of mental health, adolescents distinguished three main points – the expression of emotions, behavioral characteristics, and relationships with others. For teenagers, communication and support from those around them, the opportunity to express themselves, make decisions freely, and have their own safe and private space are extremely important. Meanwhile, harmful relationships with those around them, the harm caused by social media, withdrawal and isolation from others, and destructive behaviour have been identified as the risk factors affecting mental health. A marked decline in the psychological well-being of adolescents was observed during the period 2018–2021. Overall psychological well being went down from 68 % to 63 %; life satisfaction – from 88 % to 77 %. Lithuanian schoolchildren were characterized by a feeling of loneliness and relatively low self-efficacy. It is worth paying attention to girls and higher-grade adolescents – their indicators are worse than others. The assessment of the self-rated health of adolescents in 2018–2021 was also significantly worse. The indicators of the teenagers who had evaluated their health as good or excellent dropped from 87 % to 81 % during this period. At the same time, the number of schoolchildren experiencing health complaints – especially of a psychological nature – increased significantly, although somatic complaints also increased. If in 2018, the latter symptoms were typical of approximately every 4–5 schoolchild, they were present in every third schoolchild in 2021. The girls and 9th grade students rated their health as poorer. During 2018–2021, the subjectively perceived social well-being worsened. Perceived social support decreased, although family support remained the most pronounced compared to teachers, friends, and classmates. On the other hand, relations with classmates slightly improved – perceived support from them had an increasing trend, and bullying rates decreased more than twice. At the same time, an increase in intensive communication on social networks was observed, which was also accompanied by an increased risk of problematic use of social media. During the study, approximately a quarter of the respondents had already been infected with COVID-19, and over one-half of them had to self-isolate during the pandemic. Summarizing the subjectively perceived changes of teenagers during the period of the COVID-19 pandemic, it is possible to single out five themes that emerged during the qualitative study – experienced ambivalent feelings, changes in every day life, disappointment with distance learning, used coping strategies and new discoveries. The subjectively perceived negative impact of the COVID-19 pandemic among adolescents was significantly associated with loneliness, low life satisfaction, poorer problem-solving skills, more frequent psychosomatic complaints, as well as lower support from family, classmates, or teachers.