Blužnis, kaip kraujo rezervuaras

Abstract

Blužnis vien dėl to, kad yra nemažas organas, reikia manyti, turi didelės reikšmės organizmui savo funkcijų svarbumu. Ji pati turi daug kraujo ir prateka pro ją kraujo taip pat labai daug, nes 100 g. šunio blužnies per 1 minutę praleidžia kraujo vidutiniškai 58 ccm, t.y., maždaug tierk pat, kiek praleidžia kraujo labai svarbaus ir kraujingo organo, jeknų, 100 gr per 1 minutę iš vena portae. Šito organo didumas ir kraujingumas verste vertė tyrinėtojus juo susidomėti. Ir todėl mes skaitome ir girdime, kad jinai yra tam tikromis sąlygomis kai kurių kraujo forminių elementų lopšys ir kapinynas, kad jinai veikia hemolitiškai, kad jinai geležies, kalkių, cholesterino apykaitos regulatorius, kad jinai svetimos organizmui medžiagos susikrovimo vieta, , kad jinai veikia kaip endokrininė liauka, retikulo-endotelinis organas ir t.t. ir t.t. Dėl kiekvienos tik ką paminėtos blūžnies funkcijos siūloma atatinkamų teorijų, jos patikrinėjamos eksperimentiškai, bet bandymų rezultatų tiek būna prieštaraujančių, jog fiziologai dažnai nė nebežino, prie kurio fiziologijos skyriaus ji reikia priskirti. Vieni fiziologijos vadovėliai ją nagrinėja endokrininių liaukų skyriuje, kiti - kraujo apytakos. [...]. Der Autor bespricht die Theorie J. Barcrofts und die Ansichten anderer Forscher über die Milz als Blutbehälter und die Umstände, die bewirken, dass die Milz sich zusammenzieht. Der Autor unterstüzt auch die Theorie Barcrofts, ausgehend von Sienen vergleichenden Untersuchungen der Milz und des gesamten Blutkreislaufs und der Milzmessungen.