Tireotoksikozės gydymo radioaktyviu jodu įtaka Greivs'o oftalmopatijos eigai

Abstract

Greivs'o oftalmopatija (GO) beveik 40 proc. ligonių atsiranda jau gydant skydliaukės funkcijos sutrikimus. Gali susidaryti įspūdis, kad tireotoksikozės gydymas įtakoja akių būklę. Duomenys, apie skirtingų tireotoksikozės gydymo metodų įtaką GO eigai, yra prieštaringi. Šio darbo tikslas buvo įvertinti gydymo radioaktyviu jodu įtaką akių būklei 28 ligoniams, sergantiems Greivs'o liga. Gydymui skiriama radioaktyvaus jodo dozė buvo tiesiogiai proporcinga skydliaukės dydžiui ir paskaičiuota, remiantis modifikuota Loeringer formule. Ligoniai buvo tiriami endokrinologo, okulisto prieš skiriant 131J, po 1 - 3, po 3 - 6 ir po 6 - 12 mėn. Kiekvieno vizito metu buvo nustatoma skydliaukės funkcija, įvertinama akių būklė. Atlikus turimų duomenų analizę paaiškėjo, kad 21 ligoniui GO buvo diagnozuota iki gydymo 131J ir 16 (76,1 proc.) šios grupės ligonių buvo jau anksčiau gydyti, skiriant sisteminį gydymą dėl GO. Nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skydliaukės ligos trukmės, skydliaukės dydžio, gydymui skirtos 131J dozės ligoniams, kuriems Greivs'o liga buvo be akių pažeidimo ir ligoniams, kuriems buvo diagnozuota GO. Po gydymo 131J oftalmopatijos pablogėjimo profilaktikai prednizolonas 30 - 40 mg/p 1 - 2 mėn. buvo skirtas 10 ligonių (47,6 proc.). GO eiga pablogėjo 10 (47,6 proc.), nesikeitė - 7 (33,3 proc.), pagerėjo - 4 (19,0 proc.). Vienai ligonei GO atsirado naujai (3,5 proc.). GO dažniau pablogėjo ligoniams, negydytiems gliukokortikoidais po 131J, lyginant su gydytais (81,1 proc. ir 20 proc. p = 0,01), ir ligoniams, kuriems išsivystė hipotirozė (36,3 proc. ir 14,2 proc. p = 0,3). Tų, kam buvo po gydymo 131J skirti gliukokortikoidai, grupėje akių būklė pagerėjo ar nekito 8 (80 proc.), o trumpam pablogėjo 2 (20 proc.). Spontaninio pagerėjimo, neskiriant gliukokortikoidų, nebuvo stebėta. Graves? ophthalmopathy (GO) becomes manifest during the treatment of hyperthyroidism in almost 40 percents of patients with GO. There is the disscusion is it matter for the eye how the patient is made euthyroid. The aim of this study was to evaluate the ophthalmic status and thyroid function in 28 patients with Graves' disease (GD) after radioiodine therapy during 12 months. The dose of the radioiodine was counted according Loeringer method and correlated with the thyroid size. The ophthalmic status was assessed prior to radioiodine therapy and after 1-3 month, after 3-6 months period and 6-12 months. There were 21 patient with Graves' ophthalmopathy before radioiodine administration. The differences were not statistically significant between thyroid disease duration, patient age, thyroid size, radioiodine dose, prescribe for treatment, in patients with GD without GO and in patients with GO. 16 (76,1 %) patients were already pretreated for GO. Ten patients (46,6 %) received glucocorticoids at initial dose of 30 to 40 mg with stepwise reduction of dose by 5 to 10 mg in intervals of 5 - 10 days. In follow - up of radioiodine therapy, there was an improvement of opthalmopathy in 4 cases (19,0 %), worsening in 10 cases (47,6 %), while the ophthalmologic status remained unchanged in 7 cases (33,3 %) and a new eye symptoms developed in 1 of 28 patients (3,5 %). Most often a pre-existing opthtalmopathy worsened among the patients treated with radioiodine without administration of glucocorticoids (81,1% vs 20 %, p=0,01) and among patients who felt into hypothyroidism after 131J (36,3 % vs 14,2 %, p=0,3). Among the 10 patients who were treated with radioiodine and glucocorticoids, the symptoms improved or remain unchanged in 8 (80 %) cases, and were exacerbated in 2 (20 %) of them. A spontaneous improvement of eye without administration of glucocorticoids was'nt observed.