Diabetinės pėdos chirurgijos principai

Abstract

Temos aktualumas Cukrinis diabetas yra viena iš anksčiausiai atrastų ligų, kuri sukelia daugybę mums gerai žinomų komplikacijų [1], viena iš jų, su kuria dažniausiai susiduria ortopedai traumatologai yra diabetinė pėda (DP). DP yra viena iš sunkiausių ir daugiausiai lėšų reikalaujanti CD sukeliama komplikacija, kuri blogina pacientų gyvenimo kokybę, lemia ilgesnį pacientų stacionarizavimo laikotarpį. DP, kaip cukrinio diabeto komplikacija, išsivysto 19–34 % atvejų, nepriklausomai nuo diabeto tipo [2,3]. Dėl šios komplikacijos- apatinės galūnės amputacijos tikimybė siekia 20% , o pacientų 5 metų mirtingumas padidėja iki 50–70 % [3]. Diabetinių opų susidarymo riziką didina odos mikrotraumos - netinkama avalynė sukelianti nuospaudas ir įbrėžimus, eisenos pokyčiai, padidėjęs kūno svorio spaudimas pėdos atramos vietose. Opos klasifikuojamos į neuropatines (35 %), išemines (15 %) ir neuroišemines (50 %), o pagal priežastis yra sukeliamos periferinės neuropatijos ir periferinės arterijų ligos [4]. Diabetinės opos gijimas, nuo opos diagnozavimo iki pilno sugijimo trunka nuo 3 iki 12 mėnesių ir tiesiogiai priklauso nuo opos etiologijos, dydžio, infekuotumo, paciento ankstesnės anamnezės ir ligos istorijos [5]. DP atsinaujinimas yra naujos diabetinės opos atsiradimas toje pačioje ar kitoje vietoje, po pirmosios opos visiško užgijimo. Toks atsinaujinimas yra laikomas ryškiausiu klinikiniu rizikos faktoriumi, o atsinaujinimo tikimybė 1–5 m. laikotarpyje auga nuo 25 iki 50 % [6,7]. Kontralateralinė apatinės galūnės amputacija iki 3 kartų padidina diabetinės opos atsinaujinimo tikimybė ir sutrumpina vidutinį intervalą tarp opų atsinaujinimo [7]. Infekcijų dažnis tarp pacientų, turinčių diabetines opas siekia 60 % ir žymiai didina mirtingumą [8,9]. Net atlikus žaizdos išvalymą su žaizdos kraštų atnaujinimu ir pažeistų audinių rezekciją infekcijos išlikimo ar atsinaujinimo dažnis siekia 25 % [9,10]. Apatinės galūnės amputaciją reikia atlikti 19 % diabetines opas turinčių sergančiųjų. Žemos amputacijos dažnėja dėl revaskuliarizacijos procedūrų galimybių augimo, dėl to tiesiogiai gerėja galūnės išsaugojimo tikimybė [11]. [...].