Sėdimą darbą dirbančių moterų kūno kompozicijos ir kūno įvaizdžio kaita taikant kūno dizaino ir pilates treniruočių programas

Abstract

Daugiau nei 75 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų dirba sėdimo pobūdžio darbą (Lis, 2007). Suaugusieji didžiąją dienos dalį praleidža darbe, o sėdimo darbo metu sunaudojamas mažas energijos kiekis skatina antsvorio ar nutukimo atsiradimo riziką (Eriksen, 2015). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 30- 70 proc. Europos šalių suaugusiųjų turi antsvorio problemų, o 10-30 proc. yra nutukę. Dabartinėje vakarų visuomenėje moters liesumas priimamas kaip idealas, todėl dažnai moterys patiria socialinį spaudimą dėl savo kūno svorio (Bessenoff, 2006). Norėdamos atitikti išvaizdos standartus, moterys ieško įvairiausių būdų patobulinti kūno linijas, koreguoja mitybos įpročius ar lanko įvairaus pobūžio treniruočių užsiėmimus. Tikslas - įvertinti Kūno dizaino ir Pilates treniruočių poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų kūno kompozicijai ir kūno įvaizdžiui. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 42 sėdimą darbą dirbančios moterys. Tyrimo atlikimui gautas Bioetikos centro leidimas. Tiriamosios atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į Kūno dizaino treniruočių grupę (n=24) ir Pilates treniruočių grupę (n=18). Tiriamųjų amžiaus vidurkis Kūno dizaino grupėje buvo 34,1 metai (nuo 25 iki 45 metų), o Pilates grupėje amžiaus vidurkis buvo 34,6 metai (nuo 20 iki 46 metų). Sėdimo darbo stažas abiejose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Treniruotės vyko 2 mėnesius, du kartus per savaitę, užsiėmimų trukmė - 60 min. Tyrimui naudota anketinė apklausa, atlikti antropometriniai matavimai, kūno kompozicija vertinta kaliperiu, išmatuojant 4 riebalų raukšles (trigalvio žasto, antdyglinė, pilvo ir šlaunies raukšlės), o kūno įvaizdžiui vertinti naudota kūno įvaizdžio skalė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS 21.0 for Windows“. Imčių palyginimui taikyti neparametriniai kriterijai. Duomenys pateikti kaip mediana (minimali reikšmė – maksimali