Prieširdžių plazdėjimo bei virpėjimo diagnostika ir gydymo taktika VPV sindromo atveju

Abstract

Volfo-Parkinsono-Vaito (VPV) sindromo atveju 20-25% ligonių būna prieširdžių plazdėjimas ar virpėjimas (2, 3). Sutrikus ritmui, nesimato delta bangos, todėl aritmija ne visada įtariama. Kadangi dėl priešlaikinės skilvelių depoliarizacijos papildomais atrioventrikulianiais keliais QRS kompleksai esti pakitę, dažni (papildomų kelių refrakterinis periodas trumpesnis nei a-v jungties), tai, esant prieširdžių plazdėjimui ir virpėjimui (PP ir PV), gali būti diagnozuojama skilvelių paroksizminė tachikardija, skilvelių plazdėjimas ar net skilvelių virpėjimas. Labai svarbu prieš pradedant gydyti atpažinti VPV sindromą, nes medikamentinio gydymo taktika yra skirtinga. Negalima skirti širdį veikainčių glikozidų, kurie trumpina papildomų laidumo kelių refrakterinį periodą ir kartu didina širdies skilvelių susitraukimų dažnį, dėl ko gali kilti net skilvelių virpėjimas (4, 5, 6, 8). [...]. Описаны два случая собственного наблюдения больных пароксизмальным мерцанием предсердий, возникшим на фоне синдрома Вольфа-Паркинсона-Вайта. Указаны диагностические критерии, возможные диагностические ошибки и тактика лечения. Отмечается, что наиболее безопасным методом лечения является электрическая дефибрилляция сердца, а применение сердечных гликозидов в данных случаях иногда даже ухудшает состояние больного.