Galvos smegenų insultu sergančių asmenų funkcinės būklės kaita ir reabilitacijos efektyvumas poūmiu ligos laikotarpiu antrajame reabilitacijos etape

Abstract

Darbo tikslas – įvertinti sergančių galvos smegenų insultu asmenų funkcinę būklę poūmiu ligos laikotarpiu ir reabilitacijos efektyvumą antrajame reabilitacijos etape. Tiriamųjų kontingentą sudarė 226 ligoniai, patyrę galvos smegenų insultą, kuriems reabilitacija antrajame reabilitacijos etape buvo taikyta KMUK filiale Viršužiglio reabilitacijos ligoninėje. Ligoniams buvo sudarytos individualios reabilitacijos programos, kurias vykdė reabilitacijos specialistų komanda. Ligonių funkcinė būklė vertinta naudojant funkcinio nepriklausomumo testą (FNT), trumpą protinės būklės tyrimo testą (TPBTT). Insulto sunkumas buvo vertintas naudojant Nacionalinių sveikatos institutų insulto skalę (NSIIS). Funkcinės būklės kaita reabilitacijos laikotarpiu buvo vertinta pagal FNT balų skirtumą prieš ir po reabilitacijos. Reabilitacijos pradžioje ligoniai pagal FNT balų sumas buvo suskirstyti į 3 grupes: 1) 18–36 balai (sunki funkcinė būklė), 2) 37–72 balai (vidutinio sunkumo funkcinė būklė), 3) 73–126 balai (nesunki funkcinė būklė). Tirtajame ligonių kontingente buvo 109 vyrai (48,2 proc.) ir 117 moterų (51,8 proc.) (p > 0,05). Amžiaus vidurkis – 67,8 ± 10,4 metų. Sunkios funkcinės būklės ligonių amžiaus vidurkis – 69,7 ± 8,5 metai, lengvos funkcinės būklės ligonių amžiaus vidurkis – 66,1 ± 11,2 metai (p > 0,05). Insultą patyrusių ligonių funkcinės būklės sunkumą daugiausia lėmė pažinimo funkcijų sutrikimai ir neurologinės būklės sunkumas. Nustatyta, kad ligonių, sergančių galvos smegenų insultu, funkcinė būklė gerėjo visose ligonių, suskirstytų pagal funkcinės būklės sunkumą reabilitacijos pradžioje, grupėse (p < 0,0001). Didžiausia funkcinės būklės kaita buvo nustatyta ligoniams, kurių funkcinė būklė reabilitacijos pradžioje buvo vidutinio sunkumo (p < 0,0001) [...]. The aim of the study was to evaluate the functional state and efficacy of rehabilitation in the patients with stroke during the subacute period of the disorder in the second stage of rehabilitation. The contingent of the studied individuals comprised 226 patients with stroke in the second stage of rehabilitation applied in the branch of Kaunas University of Medicine Hospital at Virsuziglis Rehabilitation Hospital. Individualized rehabilitation programmes were prepared for the patients which were used by rehabilitation professional team. The functional state of the patients was assessed using the Functional Independence Measure (FIM) and the Mini-Mental Status Examination (MMSE). The severity of the stroke was evaluated in accordance with the National Institutes Health Stroke Scale (NIHSS). The change of the functional state during rehabilitation period was determined according to the difference of the FIM scores before and after the rehabilitation. At the beginning of the rehabilitation, the patients were grouped in 3 groups. According to the FIM score sums: 1) 18-36 scores (severe functional state), 2) 37-72 scores (moderate severity state), 3) 73-126 scores (not severe state). The studied contingent of the patients comprised 109 men (48.2 per cent) and 117 women (51.8 per cent) (p>0.05). The average age of the patients was 67.8±10.4 years. The average of the severe patients was 69,7±8,5 years; whereas of the slight severity functional state patients was 66.1±11.2 years (p>0.05). The severity of the functional state of the patients was mainly conditioned by the severity of cognitive function and neorological condition. It was established that the functional state of the patients with stroke improved in all the groups made up in accordance with the severity of the functional state determined at the beginning of the rehabilitation (p<0.0001) [...].