Parastominių išvaržų chirurginio gydymo artimieji rezultatai
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025-05-05 | 24 | 2 | 98 | 103 |
Original Research Work
Įvadas. Parastominė išvarža – viena iš dažniausių komplikacijų, pasireiškiančių atlikus stomos suformavimo operaciją. Kai kurios parastominės išvaržos gali būti besimptomės, tačiau daugumai pacientų reikia chirurginio gydymo. Geriausias chirurginis metodas parastominėms išvaržoms gydyti kol kas nėra nustatytas, todėl gydymas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į operacinio metodo galimybes ir bendrąją paciento charakteristiką. Tikslas – apžvelgti parastominių išvaržų chirurginio gydymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta pacientų, 2001–2023 m. LSMU Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje operuotų dėl parastominės išvaržos, retrospektyvi analizė. Analizuotas amžius, lytis, parastominių išvaržų sukelti simptomai, stomos tipas, pirminių ir recidyvinių išvaržų skaičius, planinių ir skubių operacijų skaičius, atvirųjų operacijų chirurginio gydymo metodai, operacijų trukmė, išvaržos vartų dydis, komplikacijos ir lovadienių skaičius. Taip pat vertinta rizikos veiksnių įtaka komplikacijoms atsirasti. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 29.0 programas. Rezultatai. Išanalizuotos 91 paciento ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 68±12 m. Vertinti šie atvirųjų operacijų metodai: parastominių išvaržų plastika naudojant tinklelį (48 pacientai, 52,8 %) ir paties paciento audinius (43 pacientai, 47,3 %). Pooperacinė eiga buvo sklandi 52 pacientams (57,1 %), tačiau 39 pacientams (42,9 %) pasireiškė komplikacijų. Vertinant rizikos veiksnių įtaką komplikacijoms, gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai (p > 0,05). Apskaičiuotas vidutinis lovadienių skaičius – 9,7±7,4 d. Išvados. Atlikus retrospektyvią 2001–2023 m. gydytų parastominių išvaržų analizę, nustatyta, kad parastominių išvaržų plastikos, naudojant tinklelį, skaičius kasmet augo, tačiau plastika naudojant paties paciento audinius vis dar dažnai taikytinas operacinis metodas. Įvertinus rizikos veiksnių įtaką komplikacijoms, gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai.
Background. Parastomal hernias are one of the most common complications after stoma formation surgeries. Although some parastomal hernias may be asymptomatic, most patients require surgical treatment, even though no established optimal surgical method exists. Objective – to review the outcomes of surgical treatment for parastomal hernia. Methods. A retrospective analysis of patients who underwent parastomal hernia repair at the Department of Surgery of the LSMU Kaunas Clinics between 2001 and 2023 was conducted. Age, gender, symptoms caused by parastomal hernia, type of stoma, the number of primary and recurrent hernias, the number of elective and emergency surgeries, open surgical methods, operation duration, hernia orifice size, complications and length of hospital stay were analysed. The impact of risk factors on complication rates was also evaluated. Statistical data analysis was performed using Microsoft Excel and SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) version 29.0. Results. A total of 91 patient medical records were analysed. The mean age of patients was 68±12 years. Open surgical methods were parastomal hernia repair with mesh – 48 (52.8%) and with suture repair – 43 (47.3%). Postoperative recovery was uneventful in 52 (57.1%) patients, while 39 (42.9%) patients had complications. No statistically significant differences were found in complication rates between risk factors (p > 0.05). The average length of hospital stay was 9.7±7.4 days. Conclusions. A retrospective analysis of parastomal hernias conducted between 2001 and 2023 showed that the number of parastomal hernia repair with mesh increased annually. However, the use of suture repair remained a common surgical method. Assessing the impact of risk factors on complications, no statistically significant differences were found.