Lietuvoje augančių dygiųjų usnių (Cirsium vulgare (Savi) Ten.) fitocheminis tyrimas ir biologinio poveikio įvertinimas
| Advisor(s) |
|---|
| Other(s) | |
|---|---|
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Sirgedaitė-šėžienė Vaida | Komisijos narys / Committee Member |
Kaškonienė, Vilma | Komisijos narys / Committee Member |
Lesyk, Roman | Komisijos narys / Committee Member |
| Date |
|---|
2025-06-26 |
Disertacijoje „Lietuvoje augančių dygiųjų usnių (Cirsium vulgare (Savi) Ten.) fitocheminis tyrimas ir biologinio poveikio įvertinimas“ darbo tikslas buvo ištirti dygiųjų usnių (Cirsium vulgare (Savi) Ten.) žaliavų (lapų, žiedynų ir šaknų) cheminę sudėtį, nustatant fenolinių junginių ir aminorūgščių kiekius bei įvertinti ekstraktų biologinį aktyvumą. Tyrimams taikyti išplėtoti efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) ir dujų chromatografijos – masių spektrometrijos (DC–MS) metodai validuoti pagal ICH Q2(R2) gaires atitiko reikiamus parametrus. Fenolinių junginių kiekis 2021–2022 m. surinktuose ėminiuose svyravo nuo 71,87 iki 326,57 mg/g. Iš 11 identifikuotų junginių vyraujantys fitocheminiai junginiai buvo chlorogeno rūgštis ir apigenin-7-O-gliukozidas. Lapuose, žiedynuose ir šaknyse nustatyta atitinkamai 15, 14 ir 13 aminorūgščių. Daugiausia aminorūgščių nustatyta 2022 m. lapuose. Pagrindinės vyravusios aminorūgštys buvo L-glutamo rūgštis ir L-asparto rūgštis. Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas 2021 m. lapų ekstraktuose (12938 µmol TE/g). Priešvėžinio aktyvumo tyrimuose nustatyta, kad stipriausias priešvėžinis poveikis pasireiškė naudojant sausuosius ekstraktus, pagamintus iš žiedynų (2021 m.) ir šaknų (2022 m.) žaliavų. Šie ekstraktai reikšmingai slopino žmogaus skrandžio karcinomos bei storosios žarnos adenokarcinomos ląstelių linijų gyvybingumą. Stipriausias poveikis buvo stebimas slopinant storosios žarnos ląstelių proliferaciją ir migraciją, taip pat nustatytas reikšmingas poveikis 3D sferoidų tyrime. Antibakterinio poveikio tyrimuose nustatyta, kad žiedynų ir šaknų ekstraktai stipriau veikė gramteigiamas bakterijas nei etanoliniai, ypač S. aureus, S. epidermidis ir B. cereus. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, galima teigti, kad dygiųjų usnių žaliava yra vertingas fenolinių junginių ir aminorūgščių šaltinis, turintis reikšmingą terapinį potencialą kaip nepakankamai išnaudota augalinė žaliava.
In the dissertation "Phytochemical Investigation and Evaluation of the Biological Activity of Bull Thistle (Cirsium vulgare (Savi) Ten.) Growing in Lithuania", the aim was to analyze the chemical composition of bull thistle (Cirsium vulgare (Savi) Ten.) raw materials (leaves, inflorescences, and roots) by determining the contents of phenolic compounds and amino acids, as well as to assess the biological activity of the extracts. For the studies, methods based on high performance liquid chromatography (HPLC) and gas chromatography–mass spectrometry (GC–MS) were developed and validated according to the ICH Q2(R2) guidelines, meeting the required parameters. The phenolic compound content in the samples collected during 2021–2022 ranged from 71.87 to 326.57 mg/g. Among the 11 identified compounds, the predominant phytochemicals were chlorogenic acid and apigenin-7-O-glucoside. A total of 15, 14, and 13 amino acids were identified in the leaves, inflorescences, and roots, respectively. The highest amino acid content was found in the 2022 leaves samples. The predominant amino acids were L-glutamic acid and L-aspartic acid. The highest antioxidant activity was observed in the 2021 leaves extracts (12,938 µmol TE/g). In anticancer activity studies, the strongest anticancer effects were observed with dry extracts prepared from inflorescences (2021) and roots (2022). These extracts significantly inhibited the viability of human gastric carcinoma and colorectal adenocarcinoma cell lines. The most pronounced effect was observed in inhibiting colorectal cell proliferation and migration, and a significant impact was also noted in the 3D spheroid assay. In antibacterial activity studies, the inflorescence and root extracts showed stronger effects against gram-positive bacteria compared to ethanolic extracts, particularly against S. aureus, S. epidermidis, and B. cereus. Based on the obtained results, it can be concluded that bull thistle raw material is a valuable source of phenolic compounds and amino acids, possessing significant therapeutic potential as an underutilized plant resource.