Rizikos faktoriai, įtakojantys psa atkrytį po radikalios prostatektomijos, esant lokaliam neišplitusiam prostatos vėžiui

Abstract

Įžanga Radikali prostatektomija (RP) yra „aukso standartas“ gydant lokalų prostatos vėžį. Prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio serume sekimas yra pagrindinis būdas, skirtas aptikti vėžio atkrytį po RP. Nuo 27% iki 53% vyrų po RP turės PSA padidėjimą serume per 10 metų po operacijos. Maždaug trečdaliui šių pacientų reikalingas papildomas gydymas. Manoma, kad PSA atkrytis gali būti priklausomas ne vien nuo operacijos atlikimo, bet ir nuo pačios ligos charakteristikos. Tikslas Nustatyti rizikos faktorius, lemiančius PSA atkrytį bei nustatyti pacientų rizikos grupes, kuriose labiausiai tikėtinas PSA atkrytis po radikalios prostatektomijos, esant pT2 prostatos vėžiui. Uždaviniai 1. Nustatyti ir įvertinti rizikos faktorius, kurie susiję su PSA atkryčiu po radikalios prostatektomijos, esant pT2 prostatos vėžiui. 2. Nustatyti laikotarpį, kada yra didžiausia PSA atkryčio tikimybė. 3. Nustatyti pacientų rizikos grupes, kuriose labiausiai tikėtinas PSA atkrytis. Metodika Pacientai, kuriems LSMUL Urologijos klinikoje po radikalios prostatektomijos buvo nustatytas lokaliai neišplitęs (T2a-c) prostatos vėžys, buvo įtraukti į tyrimą. Į tyrimą neįtraukti pacientai, kuriems nustatytas išplitęs prostatos vėžys (N1 ar M1), kurie stebėti mažiau nei 3 metus ir kuriems buvo taikyta adjuvantinė terapija (spindulinė ar hormonoterapija) nesant PSA atkryčiui. PSA atkrytis buvo laikomas, kai PSA >0,2 ng/ml. Buvo vertinamas laikas iki atkryčio, t.y. laikas nuo operacijos iki PSA atkryčio arba iki paskutionio PSA tyrimo (ne mažiau 36 mėn.). Analizuota amžiaus, patologinės stadijos, prostatos vėžio diferenciacijos (Gleason), iki operacinio PSA bei teigiamų rezekcinių kraštų (R) įtaka PSA atkryčiui. Analizė atlikta su SPSS 21.0 programa, naudota Cox regresija, Kaplan–Meier testas, ROC kreivės bei logistinės binarinė regresijos analizė. Rezultatai laiky[...].