Ultragarsu kontroliuojama poraktikaulinė centrinės venos prieiga klinikinėje anesteziologijoje
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Advisor(s) |
|---|
| Other(s) | |
|---|---|
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Jurate, Sipylaite | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Strike, Eva | Komisijos narys / Committee Member |
| Date |
|---|
2024-06-27 |
Augant gydytojų specialistų įgūdžiams ir ultragarsu kontroliuojamoms procedūroms tampant rutininėmis, atėjo metas rinktis ne techniškai paprasčiausią, o į pacientą orientuotą metodiką. Centrinės venos prieiga poraktikaulinėje srityje dėl savo unikalios, gilios, nutolusios nuo są-narių lokalizacijos užtikrina geras antitrombozines, antimikrobines savybes ir yra gerai toleruojama. Anatominiais orientyrais paremta po¬raktikaulinės venos kateterizacija dėl didelio nesėkmingų procedūrų bei mechaninių komplikacijų skaičiaus modernioje anestezio¬logijoje yra nepriimtina. Ultragarsinės vizualizacijos metodų panau¬dojimas poraktikaulinėje srityje yra sudėtingas: greta esantis plautis reikalauja atidumo, o artimos kaulinės struktūros riboja ultragarsines manipuliacijas ir lemia atokesnę, išreikštos galvinės krypties punkciją. Vena, tikėtina, perforuojama atokiau pirmojo šonkaulio lateralinio krašto ir ne tik atitinka pažastinės venos apibrėžimą, tačiau taip pat sąlygoja gilesnio kateterio įvedimo poreikį. Standartinės, antropologiniais parametrais paremtos po¬raktikaulinės venos kateterizacijai skirtos kateterio įvedimo gylio skai¬čiuoklės nėra tinkamos. Dešinės rankos judesiai, esant artimai peties sąnariui kateterio fiksacijai, gali sąlygoti kateterio kilpos migraciją į poodinį sluoksnį. Išreikšta kranialinė punkcijos kryptis jungo venos santakos link, tikėtina, sąlygoja apsunkintą stygos įvedimą bei dažną kateterio kryptį į tos pačios pusės vidinę jungo veną. Nepaisant neabejotinos ultragarsinių vizualinių tyrimų naudos kateterizuojant vidinę jungo veną, porak¬tikaulinės ar pažastinės venos prieigos atveju tyrimų rezultatai yra nevie¬nareikšmiai.
As the expertise of medical professionals is growing and ultrasound-guided procedures are becoming routine, the time has come to adopt a patient-centred approach rather than the technically simplest one, taking on a certain personal risk. The infra¬clavicular central venous access ensures good antithrombotic and anti¬microbial properties and is well tolerated, due to its unique, deep and distant from the joints location. Yet, landmark-guided subclavian vein catheterisation with low procedural success and high risk of mechanical complications is unacceptable in modern anesthesiology. The application of ultrasonic visualization techniques in catheterization of the subclavian vein is complex. Ultrasound artifacts caused by the clavicle lead to a more distal puncture, likely with venous perforation distal to the lateral edge of the first rib, matching the definition of the axillary vein and necessitating for a deeper catheter insertion. Standard, anthropology-based catheter insertion depth calculators for subclavian vein catheterisation are unlikely to be suitable. Moreover catheter fixation close to the shoulder in the presence of pronounced upper arm extension may lead to migration of the catheter loop into the sub¬cutaneous layer. In the case of ultrasound-guided puncture, the cephalic direction of the needle towards the junction of the jugular vein can potentially lead to difficulties introducing the guidewire and, frequently, to a direction of the catheter towards the ipsilateral jugular vein. Despite the clear benefit of ultrasound for catheterization of the internal jugular vein, current research results for subclavian vein access are conflicting.