Lėtinės spontaninės dilgėlinės gydymas biologine terapija
| Author | Affiliation |
|---|---|
Viešoji įstaiga Radviliškio ligoninė |
Įvadas. Lėtinė spontaninė dilgėlinė (angl. Chronic spontaneous urticaria, CSU), yra lėtinis odos susirgimas, kuriam būdingas niežulys ir (arba) angioneurozinė edema be specifinio sukėlėjo, trunkanti ilgiau nei 6 savaites. Tai yra didelė problema pacientams, sukelianti įvairių gretutinių ligų ir psichosocialinių sutrikimų vystymąsi bei turinti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. CSU serga maždaug 1% gyventojų. Tikslas. Remiantis naujausioje mokslinėje literatūroje pateiktais duomenimis, pristatyti lėtinės spontaninės dilgėlinės gydymą biologine terapija. Metodika. Literatūros paieška buvo vykdoma PubMed duomenų bazėje naudojant šių raktažodžių junginius: lėtinė spontaninė dilgėlinė, gydymas, biologinė terapija, monokloniniai antikūnai, Brutono tirozino kinazės (BTK) inhibitoriai. Rezultatai. Šiuo metu prieinami CSU gydymo metodai - antihistamininiai vaistai, biologiniai vaistai ir imunosupresantai. Pirmos eilės simptominės CSU gydymas daugiausia priklauso nuo 2-osios kartos H1 antihistamininių vaistų, tačiau standartinės jų dozės neveiksmingos apie 40% pacientų. Omalizumabas tai vienintelis biologinis preparatas, patvirtintas ir rekomenduojamas suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams, sergantiems CSU, gydyti. Išvados. Atsižvelgiant į efektyvių gydymo priemonių trūkumą, lėtinę ligos eigą ir neigiamą CSU poveikį gyvenimo kokybei, skatinamas naujų CSU terapijų kūrimas.
Background. Chronic spontaneous urticaria (CSU) is a chronic skin condition characterized by pruritus and/or angioneurotic edema for more than 6 weeks without a specific causative agent. This is a significant burden on patients, including impact on quality of life, development of psychosocial disorders and various co-morbidities. CSU affects approximately 1% of the population. Aim. To examine and review the treatment of chronic spontaneous urticaria with biological therapy based on the data presented in the latest scientific literature. Methods. A literature review was performed in the PubMed database using combinations of the following keywords: Chronic spontaneous urticaria, treatment, biological therapy, monoclonal antibodies, Bruton's tyrosine kinase (BTK) inhibitors. Results. Currently available treatment methods for CSU are antihistamines, biological therapy and immunosuppressants. First-line treatment of symptomatic CSU relies mainly on 2nd-generation H1 antihistamines, but standard-dose antihistamines are ineffective in about 40% of patients. Omalizumab is currently the only biologic agent approved and recommended for the treatment of CSU in adults and children over 12 years of age. Conclusion. Considering the high impact of CSU on the quality of life, the chronic manifestation of the disease and the lack of effective treatments, the development of new CSU therapies is encouraged.