Vaikų fleksinė plokščiapėdystė. Diagnostikos kriterijai

Abstract

Įvadas: Vaikų amžiuje dažniausiai diagnozuojama pėdos deformacija – plokščiapėdystė. Žinoma, kad visi normalaus vystymosi vaikai gimsta turėdami lanksčią plokščiapėdystę, tačiau per pirmą gyvenimo dešimtmetį pėda formuojasi – vystosi išilginis pėdos skliautas, susiformuoja išgaubta jos forma. Nors ir suprantama, kad visi gimę vaikai yra plokščiapėdžiai – nėra literatūroje bendro sutarimo kiek plokščia pėda turi būti plokšti. Taip pat, neatsižvelgiama į amžiaus tarpsnius bei plokščios pėdos vystymosi formos etapus konkrečiame amžiuje. Literatūroje plokščiapėdystei apibrėžti naudojami įvairūs matmenys, tačiau bendras, tiksliai nusakantis plokščiapėdystės vardiklis klinikinėje praktikoje nežinomas. Todėl literatūroje kyla diskusija – kokia laikytina vaiko pėda „normalia“ skirtingame vaiko amžiuje, bei kaip plokščia pėda pereina „normalios“ pėdos etapus. Tikslas: Įvertinti tipiškai besivystančio vaiko „normalios“ pėdos ir plokščios pėdos charakteristikas skirtingame amžiuje bei plokščios pėdos virsmą į „normalią“ pėdą parametrinę ribą. Metodika: Literatūros apžvalga atlikta remiantis PRISMA reikalavimais. Paieškos strategijoje buvo rasti 4455 straipsniai pagal nurodytus raktažodžių derinius ir jų kombinacijas. Iš jų į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktos 26 studijos, atitikusios atrankos kriterijus. Uždaviniai:  Nustatyti vaikų plokščiapėdystei dažniausiai literatūroje, naudojamus parametrus  Įvertinti augančio vaiko pėdos vystymosi etapus pagal amžių  Įvertinti plokščios pėdos virsmą į „normalią“ pėdą parametrinę ribą, amžių[...].