Atopinis dermatitas: etiologija, patogenezė, gydymas
| Date |
|---|
2016-04-12 |
Atopinis dermatitas (AD) – tai pasikartojanti lėtinė uždegiminė odos liga, apibūdinama odos pažeidimu ir intensyviu niežuliu. Nors ši liga žinoma ir tyrinėjama jau seniai, tačiau vis dar nėra prieita prie visus mokslininkus vienijančios išvados dėl šios ligos patogenezės. Šiuo metu vyrauja kelios pagrindinės hipotezės, galinčios paaiškinti odos uždegiminius pokyčius sergant AD. Pirmoji hipotezė, kad AD yra sukeltas imuniteto prisitaikymo prie aplinkos sutrikimų, antroji, – kad pagrindinė AD priežastis yra sutrikusi odos barjero funkcija. Daugėja įrodymų, kad AD patogenezėje svarbi ir nervų sistema, ypač neuropeptidai ir neurotrofinai. Taip pat AD vystymuisi įtakos gali turėti ir odos kolonizacija auksiniu stafilokoku (S. aureus) bei autoimunitetas. AD pasireiškimui labai svarbi genų įtaka. Genai, atsakingi už alerginių ligų pasireiškimą, gali būti suskirstyti į 4 pagrindines grupes, atsižvelgiant į jų skirtingus poveikio mechanizmus. Mutacijos gene, koduojančiame filagriną, yra vienas didžiausių rizikos veiksnių AD išsivystmui. Staigus alerginių ligų padidėjimas atsirado per gana trumpą laiką, todėl vien genų transformacijos įtaka mažai tikėtina. Šiame straipsnyje apžvelgiami mokslinių tyrimų metu atrasti rizikos veiksniai ir jų sąsaja su AD vystymusi bei pagrindiniai AD gydymo principai.