Naujas požiūris į vitamino D vartojimą vyresniame amžiuje

Abstract

Pranešimo tikslas – susipažinti su naujai atrastomis vitamino D poveikio sritimis, jo stokos priežastimis ir stokos korekcijos galimybėmis vyresniame amžiuje. Vitaminas D (kalciferolis) – "saulės vitaminas" – aprašytas 1650 m. F. Glisono, išgautas 1924 m. (vitaminas D1 – ergosterinas). Vitaminas D – riebaluose tirpus vitaminas, žinomos kelios jo formos, iš kurių žmogaus organizmui svarbiausios yra ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3). Skirtingai nei kiti vitaminai, vitaminas D gaunamas su maistu (vitaminas D2 ir D3) ir susintetinamas odoje, ją veikiant ultravioletiniams spinduliams. Tam, kad vitaminas D organizme taptų veikliu, jis turi būti aktyvinamas kepenyse ir inkstuose. Pakankama vitamino koncentracija kraujyje yra 75-150 nmol/l. Vyresnio amžiaus asmenims vitamino D trūkumas yra reikšmingai susijęs su: raumenų silpnumu, raumenų masės sumažėjimu, blogėjančiu fiziniu aktyvumu, pusiausvyros problemomis, eisenos sutrikimais. Visi šie minėti veiksniai didina griuvimų riziką ir lūžimų dažnį. Įrodyta, kad maža vitamino D koncentracija kraujyje (<75 nmol/l) yra nepriklausomas šlaunikaulio lūžių rizikos ir bendro mirtingumo rizikos veiksnys. Visiems gerai žinoma vitamino D reikšmė osteoporozės profilaktikai, tačiau naujausi moksliniai tyrimai patvirtino vitamino D reikšmę ir imuniteto stiprinimui (gripo ir kitų sezoninių kvėpavimo takų infekcijų, tuberkuliozės profilaktikai), vėžinių pakitimų (prostatos, krūties, žarnų vėžio) bei pažinimo funkcijų sutrikimo prevencijai. [...].