Onkoplastinių krūties vėžio operacijų kompleksinis įvertinimas : daktaro disertacija : biomedicinos mokslai, medicinta (06B)

Abstract

Krūties vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių moterų onkologinių ligų. PSO duomenimis kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau kaip 1 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Sergamumo krūties vėžiu vidurkis Europoje - 67,9 moterys iš 100 000 moterų, pasaulyje – apie 50 moterų iš 100 000 moterų. 2009 m. Lietuvoje yra užregistruota apie 1500 naujų vėžio atvejų. Mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje apie 34 moterys iš 100 000 moterų, pasaulyje 17 moterų iš 100 000 moterų. Atliekant atrankines mamografines patikras, tobulinant diagnostines metodikas, krūties vėžys dažniau nustatomas ankstyvose stadijose, o prie ankstyvos diagnostikos prisidėjus moderniems gydymo metodams (neo- ar adjuvantiniam sisteminiam ir/ar hormoniniam ir spinduliniam gydymui) prailgėjo sergančiųjų moterų gyvenimo trukmė ir gerėja išgyvenamumo rodikliai. Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų institutas prognozuoja, kad daugiau nei du trečdaliai moterų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, turi tikimybę išgyventi mažiausiai 20 metų. Pasaulyje didėja susidomėjimas sergančiųjų krūties vėžiu galimomis gydymo pasekmėmis ir gyvenimo kokybe. Diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, daugiau kaip 70 proc. pacienčių galima atlikti krūtį tausojančią operaciją (KTO). Lietuvoje tokia operacija atliekama pusei pacienčių susirgusių krūties vėžiu. Remiantis atliktais tyrimais, daugiausiai operacijos pasirinkimą lemia vėžio baimė, amžius ir šeimyninė padėtis bei geografinis regionas ar gydymo įstaigos patirtis. Daugeliu randomizuotų perspektyvinių tyrimų įrodyta, kad gydant ankstyvųjų stadijų vėžį išgyvenamumo trukmė po KTO ir radikalios mastektomijos (RM), iš esmės nesiskiria. [...]. Darbo tikslas. Padėti pasirinkti optimalų chirurginį gydymą pacientėms, sergančioms krūties vėžiu. [...].