Medikamentinis delyro gydymas

Abstract

Delyras – tai ūmus banguojančios eigos sąmonės ir pažinimo funkcijų sutrikimas, kuriuo pasireiškia ūmi smegenų disfunkcija. Šis klinikinis sindromas labai paplitęs tarp pacientų, gydomų intensyviosios terapijos skyriuje (20-80 proc.). Senyvo amžiaus žmonėms išsivystęs delyras didina mirties, institucionalizavimo ir demencijos riziką nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, gretutinių ligų ir iki delyro buvusios demencijos. Delyro pasireiškimo variantai: • hiperaktyvus – būdingas psichomotorinis sujaudinimas, haliucinacijos ir su tuo susijęs neadekvatus elgesys; • hipoaktyvus – būdingas sumažėjęs psichomotorinis aktyvumas, vangumas (blogos prognozės požymis); • mišrus – su kintamu padidėjusiu ir sumažėjusiu psichomotoriniu aktyvumu. Delyro paplitimas. Įvairių autorių duomenimis, delyras pasitaiko apie 10 proc. stacionarizuojamų pacientų, o išvykus į namus išsivysto dar apie 10-30 proc. Pooperaciniu laikotarpiu delyras gali išsivystyti 15-53 proc. pacientų, iš kurių apie 70-87 proc. gydomiems intensyviosios terapijos skyriuje. 20-40 proc. delyrų išsivysto dėl metabolinių sutrikimų, 20 proc. – dėl intoksikacijos vaistais. 16 proc. pacientų delyro sutrikimo priežastis lieka nenustatyta. [...].