Lietuvos veterinarijos akademijos Biologinės chemijos katedroje; skyrius I.5.4

Abstract

Lietuvos veterinarijos akademijos (Akademija, LVA) Chemijos katedra buvo įsteigta 1940 m. gruodžio 20 d. – kai šios aukštosios mokyklos taryba nutarė artimiausiu laiku įsteigti Chemijos-fizikos katedrą, kurioje gausėjantis studentų kontingentas galėtų vienoje vietoje studijuoti šias mokslo disciplinas. Iki to laiko 1936 m. rugsėjo 19 d. atidarytos Veterinarijos akademijos studentai chemiją, kaip ir kitas bendrąsias disciplinas, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete drauge su studentais medikais. Pirmuoju katedros vedėju buvo paskirtas veterinarinės medicinos dr. Jurgis Pavinkšnis (1909-1997), baigęs studijas Vienoje. Deja, gavus kvietimą dirbti Chemijos katedroje, greitai prasidėjo karas ir šių pareigų jam neteko eiti. Taigi karas, okupacija ir 1946 m pavasario potvynis sutrukdė katedros veiklai, todėl jos darbas realiai prasidėjo tik 1947 m. rudenį. Cheminių disciplinų paskaitas 1946-1950 m. Akademijos studentams dėstė: doc. Matas Žvironas (1892-1961), doc. Mykolas Skripkiūnas (1906-1957), dirbęs ir LŽŪA (o vėliau, nuo 1946 m. rugsėjo 1 d., skiriamas į ne pagrindines pareigas LVA Neorganinės chemijos vyr. dėstytoju), doc. Antanas Gabrėnas (1904-1978), ilgametis KMI biochemijos dėstytojas, prof. akad. Vladas Lašas (1882-1966), dėstęs fiziologinę chemiją, ir kt. Keliose užsidariusio Serologijos instituto pusrūsio patalpose (Tilžės g.18,Kaunas) įsikuria Neorganinės ir analizinės chemijos katedra (vedėjas – dr. Pranas Rimša), pirmame aukšte – Organinės ir biologinės chemijos katedra (vedėjas – veterinarinės medicinos dr. Tomas Šniukšta). 1949 m. abi katedros buvo sujungtos į vieną – Chemijos katedrą, kuriai iki 1950 m. vadovavo dr. P. Rimša. 1950-1953 m. katedra sujungiama su Fizikos katedra (vedėjas – dr. Juozas Šinkūnas), o nuo 1953 m. prasideda Chemijos katedros (vedėjas – doc.dr. Jokūbas Žirnauskas), savarankiško Lietuvos veterinarijos akademijos padalinio, istorija. Katedroje chemijos disciplinas dėstė dr.doc. P. Rimša (g. 1916). Jis 1942 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), jame dirbo iki paskyrimo 1947 m. į LVA. 1952 m. grįžo į VDU. Dirbdamas katedroje (1947-1950) P. Rimša parengė pirmuosius laboratorinių darbų aprašymus, išleido du organinės chemijos vadovėlius, paliko vadovėlių "Analizinė chemija", "Biologinė chemija", "Fizkoloidų chemija" rankraščius. Atsiliepdamas į pokario metais kilusį vitaminingų pašarų trūkumą, parengė ir 1947 m. apgynė disertaciją apie spygliuočių naudojim ą vitaminibgiems pašarams gaminti. Šiuo moksliniu darbu buvo vadovaujamasi gyvulių fermose. Vyr. dėst. inžinierius Jeronimas Urbaitis (1921-1986), dirbti katedroje pradėjęs 1948 m. žiemą, visą pedagoginę veiklą (1947-1986) ir patyrimą skyrė studentams, ruošė laboratorinių darbų aprašymus. Daugiausia jėgų atidavė chemijai, paliko studentams kruopščiai parengtą šios disciplinos mokomųjų priemonių, įkūrė mikrometodu dirbusią organinės chemijos laboratoriją, dirbo laikraščio "Gyvulininkystės specialistas" redaktoriumi. Yra laboratorinio darbo originalaus praktikumo autorius. Visi, kuriems teko bendrauti su J. Urbaičiu, jautė jo pagarbą aplinkiniams, erudiciją, būdingą aukštos kultūros žmogui. 1948 m. pavasarį rektoriaus įsakymu šalia Neorganinės-analizinės chemijos katedros įkuriama Biochemijos katedra. Į ją paskiriami vyr. dėstytoju ir katedros vedėju dr. veterinarijos gydytojas T. Šniukšta (1914-1998) ir asistente iš kitos katedros perkeliama Jadvyga Jankauskaitė-Selilionienė (1922-1997). 1949 m. abi chemijos katedros buvo sujungtos. [...].