Pneumonia crouposa diagnozės ir gydymo klausimu : pabaiga [pradžia Nr. 10]

Abstract

Gydymas. 1. Bendras gydymas. Pasirodžius pneumonijos simptomams, ligonis guldomas į lovą, geriau pusiau sėdimoje padėtyje. Statomos taurės, kurios kiek sumažina plaučių hiperemiją ir neretai palengvina skausmus. Kitą dieną taurės galima pakartoti. Toliau taurės statomos kas 2-3 dienos atsižvelgiant į, nuo taurių susidarusių, poodinių hemoragijų rezorbciją. Jei taurių pėdsakai nyksta pamažu, kas pasitaiko seniems ir turintiems sutrikusią kraujo apytaką asmenims, dažnai statant taures gaunami odos pakenkimai. Jei kartu indikuotinas kraujo nuleidimas, galima statyti kraujinės taurės, bet jos palieka randus, todėl retai vartojamos. Ligonio kambarys turi būti ramus. Vengti be reikalo kalbinti ligonis, drausti dažnas asmenų lankymas, kurie stengiasi ligonį suraminti, bet vakare pneumonikų, kaip kad ir kitų sunkių ligonių, po varginančio juos lankymo, aukščiau pakyla t°. Ant krūtinės dedami šildomieji kompresai, kurie keičiami 2 kartus per parą. Jei kompresas spaudžia krūtinę, apsunkina alsavimą, geriau jis nuimti. Šaltos vonios ar į drėgnas šaltas anklodes įvyniojimai kad ir laikinai numuša karštį, bet yra kontraindikuotini. Susiaurėjus nuo šalčio odos kapiliarams, kraujas suteka į vidinius organus, padidėja plaučių hiperemija ir apsunkina dešiniąją širdį. Be to, gali būti panaudoti trynimai tinct. capsici, ol. terebinthinae, spiritus camphoratus, kantaridiniai pleistrai, sinapizmai ir t.t. Ligonis neturi apetito, nemėgsta sunkių valgių, nori daug gerti. Tuo būdu organizmas pats automatiškai reguliuojasi dietą. Duodamas lengvas skystas maistas, sriubos, sausainiai, kiaušiniai, pienas, daug skysčių ir apskritai karščiavimo dieta. Brauchle siūlo maitinti vien vaisių sultimis, leidžiant dar gerti medaus vandenio. Šitos dietos reikšmė, kaip kad ir pneumonijos gydymo vitaminais, dar yra abejotina. Leidžiama gerti kavos ir alkoholinių gėrimų, kurie veikia stiprindami. [...]. 1. Parmi les 359 cas de pneumonie nous avons trouvé une mortaité de 14,2 pour 100. Plus le malade est âgé plus le pronostic est sévère. Parmi les malades de 15 à 25 ans la mortalité atteint 2,5%, mais parmi les vieillards – 30-60%. Les femmes sont plus rarement frappées par la pneumonie, mais chez elles la maladie se termine plus souvent par la mort (19.4 : 11,3%). Ce n'est pas le type des pneumocoques, mais le terrain et l'état de l'appareil circulatoire qui jouent un rôle principal dans le destin du malade. Presque dans tous les cas qui se, terminèrent par la mort, nous avons trouve l'artériosclérose, l'endocardite chronique, la myocardite ou d'autre lésions importantes du coeur. 2. Comme traitement il faut employer l'huile camphrée, la quinine et le traitement application symptomatique: l'application de ventouses sèches, de compresses humides etc. 3. La digitale, la strychnine, la caféine, l'icoral et d'autres médicaments toni-cardiaques sont indiqués au moindre signe de défaillance du coeur. 4. Les résulats de traitement par la serothérapie ne sont pas toujours encourageants et sans danger. 5. Dans 81 cas nous avons employé l'injection intraveineuse de CaCl₂ (10%), mais sans résultats nets. 6. Dans 46 cas nous avons essayé l'autohémothérapie, également sans résultats favorables. 7. Le rôle de la vitamine C, NaCl, du pneumothorax et d'autres moyens divers dans le traitement de la pneumonie lobaire reste jusqu'a present douteux. 8. La pneumonie chez les sujets forts mais sensibles débute brusquement, avec les symptômes violents, mais elle donne souvent ici un bon pronostic au contraire, chez les sujets faiple et chez les vieillards elle dèbute souvent plus lentement, avec de réactions faibles, mais chez ces derniers le pronostic est grave. Les premiers viennent souvent à l'hôpital tout au début de la maladie et alors presque chaque traitement donne ici de bons résultats, tandis que les seconds y viennent plus tard et le traitement est moin efficace.