Šeimos gydytojų perdegimo sindromas

Abstract

Pastaraisiais metais Europoje įsibėgėjus sveikatos sistemų reformoms, pokyčiai vyksta gydymo įstaigose, plečiasi sveikatos paslaugų apimtys. Tai didina gydytojų darbo intensyvumą, reikalauja gebėjimo greitai prisitaikyti, o neretai sukelia stresą ir įtampą darbe. Stresas darbe gali sukelti sveikatos sutrikimus, išsekimą ir depresiją [1-3]. Perdegimo sindromas (PS) (angl. burnout) pasireiškia, kai individas jaučiasi emociškai užvaldytas darbo reikavimų, kuriems augant ryškėja nerimas, atsiranda depresinių sutrikimų, savęs nuvertinimas [4]. Perdegimo sindromą galima apibūdinti kaip sudėtingą procesą, kurį sudaro trys komponentai: emocinis išsekimas (tai psichinis ir fizinis išsekimas, negebėjimas susikaupti), nuasmeninimas (ciniškas požiūris į atliktus darbus, savo pareigas, šaltas bei ciniškas bendravimas su pacientais) ir didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais [5]. Lietuvoje apie šį reiškinį pradėta kalbėti neseniai, o pasaulyje tai seniai žinomas sindromas. Šia tema atlikta nemažai įdomių tyrimų. Angliškas "burnout" terminas pirmą kartą buvo pavartotas amerikiečių psichologo Herbert Freudenberger 1974 m. ilgalaikio streso nulemtos psichinės būklės apibūdinimui [6]. Viena pagrindinių šio sindromo tyrėjų Christina Maslach tvirtina, kad perdegimas yra emocinis išsekimas, kurį sukelia ilgalaikis bendravimo su aplinkiniais sukeltas stresas. Ji su bendraautoriais sukūrė Maslach Burnout Inventory (MBI) klausimyną, pagal kurį identifikuojamas šis sutrikimas [7].