Histamino netoleravimas. Svarbu atpažinti ir gydyti

Abstract

Histamino netoleravimą lemia sutrikusi pusiausvyra tarp histamino susikaupimo ir organizmo pajėgumo jį pašalinti. Daugiau histamino organizme gali susikaupti dėl endogeninių priežasčių (dėl alergijos, mastocitozės, kraujavimo iš virškinamojo trakto) arba tada, kai daugiau jo patenka iš virškinamojo trakto, valgant maisto produktus, turinčius daug histamino (brandintus pieno, mėsos produktus, raugintus kopūstus ir kt.) arba skatinančius histaminą išsiskirti iš ląstelių (citrusinius vaisius, braškes, šokoladą ir kt.), taip pat vartojant alkoholį ir vaistus, slopinančius histaminą skaidančių oksidazių aktyvumą. Pagrindinis fermentas, kuris yra atsakingas už ekstraląstelinio histamino skaidymą yra diamino oksidazė (DAO), sintezuojama enterocitų. Trūkstant šio fermento ar sumažėjus jo aktyvumui, histamino turintis ir histamino atpalaidavimą skatinantis maistas gali išprovokuoti viduriavimą, pilvo dieglius, galvos skausmą, dismenorėją, rinokonjunktyvitą, astmą, hipotenziją, aritmiją, dilgėlinę, niežulį, odos paraudimą ir kitus į alergiją panašius simptomus. Beveik 1 proc. populiacijos netoleruoja histamino ir netgi 80 proc. šių pacientų yra vidutinio amžiaus. Dažnai dėl sukeliamų daugybinių simptomų histamino netoleravimas „slepiasi“ po kitomis ligomis, todėl lieka nediagnozuotas, o pacientai negauna efektyvios pagalbos.