Karvių mastitas. Tyrimai Lietuvoje
Author | Affiliation |
---|---|
Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas | |
Butrimaitė-Ambrozevičienė, Česlava | Nacionalinė veterinarijos laboratorija |
Sakalauskienė, Regina | Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas |
Date |
---|
2005 |
Karvių mastito tyrimų situacija Lietuvoje 1996–2003 m. analizuota pagal Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) metines ataskaitas, Nacionalinės veterinarijos laboratorijos (NVL) ir šalies apskričių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijų ataskaitas, kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitas bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos sudarytus galvijų produktyvumo duomenis. Karvių, sergančių mastitu, pienas laboratoriniams tyrimams buvo renkamas iš visų Lietuvos rajonų skirtingo dydžio karvių bandų įvairiu metų laiku. Mastito bakteriologinis tyrimas atliktas NVL ir dešimtyje šalies apskričių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijose. VMVT kasmetinėse ataskaitose nurodoma, kad mastitu suserga 21,06% visų sirgusių karvių. Pagal kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitas dėl tešmens susirgimų kasmet išbrokuojama vidutiniškai 10,05% kontroliuojamų karvių ir 5,01% dėl mažo produktyvumo, t. y. karvės, kurių produkcija sumažėja persirgus mastitu. NVL ir apskričių VMVT laboratorijose per analizuojamą laikotarpį ištirta 58 819 karvių, sirgusių mastitu. Daugiausia karvių tirta 1996 (10 062), 1998 (10 215) ir 1999 (13 369) metais. Daugiausia tyrimų (81,3% visų bandinių) atlikta Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskrityse. Teigiamai koreliavo bakteriologiškai ištirtų mastitu sergančių karvių skaičius su karvių skaičiumi apskrityse (r=0,8807–0,8766). Mastito priežastis 59,74% atvejų − S. aureus, 15,1% − S. agalactiae, 0,62% − P. aeruginosa ir 0,97% − Corynebacterium spp. Daugiausia (4 093) iš mastitinio pieno išskirta ir identifikuota S. aureus 1999 m. − 73,49% visų sukėlėjų, tačiau patikimo statistinio skirtumo nėra (p>0,05). 90,48% visų bandinių buvo slaptojo ir 9,52% klinikinio mastito. [...].
The distribution of dairy cow mastitis during 1999–2003 was analysed using annual reports of Lithuanian State Food and Veterinary Service (SFVS), National Veterinary Laboratory (NVL) and Lithuanian districts’ State Food and Veterinary institutions. For laboratory research milk of cows with mastitis from different size of herds in all districts of Lithuania and in different seasons was collected during 1996–2003. Bacteriological researches of mastitis were performed in NVL and in nine Lithuanian districts’ State food and veterinary institution laboratories. Analysis of data have showed that from all sick cows 21.06 % get mastitis. Reports about productivity of the herds of controlled cows showed that 10.1 % of cows were rejected due to udder diseases and 5.0 % due to decrease of productivity, i.e. cows, which productivity decreased due to mastitis. At NVL and district SFVS laboratories were analyzed 58,819 cows sick with mastitis. The majority of reasearch was performed in 1996 (10,062), 1998 (10,215) and 1999 (13,369) in districts of Kaunas, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai and Utena. In addition, positive correlation (r=0.8807–0.8766) was observed between numbers of mastitis and density of animal population. The main agents of bacterial mastitis were S. aureus - 59.74 %, S. agalactiae - 15.1 %, P. aeruginosa - 0.62 % and Corynebacterium spp. - 0.97 %, respectively. Furthermore, hidden mastitis were registered in 90.5 % and clinical mastitis in 9.5 % of total cases. The highest risk of mastitis was detected in young (2-4 years) and middle age (5-7 years) cows, and during the housing period.