Vaistų nuo vėžio kardiotoksiškumas

Abstract

Pastaruoju metu stebimas didelis progresas gydant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus.Jiems gali būti taikomas medikamentinis, spindulinis, chirurginis gydymas ar jų kombinacijos. Daugelis šių gydymo būdų veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei sukelia komplikacijas, kurios blogina gyvenimo kokybę ir prognozę. Daugiausia susidomėjimo klinikinėje praktikoje sulaukia antraciklinų kardiotoksinis poveikis, tačiau kiti vaistai nepelnytai užmirštami. Todėl gydytojui praktikui svarbu žinoti ir kitus medikamentus, kurie gali turėti kardiotoksinį poveikį. Problemos aktualumas. Ilgėjant vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumui, taikant vis daugiau įvairių gydymo būdų, stebimas vis didėjantis ryšys tarp vėžio, jo gydymo ir širdies ir kraujagyslių sistemos pažaidos. Naujieji medikamentai pakeitė kai kurių vėžio formų gydymą, tačiau pastebėta ir naujų nepageidaujamų poveikių širdžiai ir kraujagyslėms. Šių vaistų poveikis širdžiai kol kas nėra detaliai išnagrinėtas.Tačiau aktualumo nepraranda ir antraciklinų sukeltas kardiotoksiškumas. Jau viename pirmųjų doksorubicino naudą gydant krūties vėžį nusakančių klinikinių tyrimų buvo pastebėtas nežymus toksinis poveikis širdžiai, jeigu antraciklinai yra vartojami ilgesnį laiką, skiriama didesnė suminė preparato dozė. Tyrimai parodė, jog krūties vėžio pacientams, gydytiems antraciklinais, kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos pokyčių atsirado ~5,5 proc. atvejų, praėjus septyneriems metams nuo vaisto vartojimo. Kiti mažesnės imties tyrimai nurodė ir kitas kardiovaskulines patologijas: perikarditą, aritmijas, kardiomiopatijas. [...].