Indikacijos elektrinei prieširdžių defibriliacijai
Date |
---|
1969 |
Bibliogr.: p. 71-72
Prieširdžių virpėjimas gana dažnas širdies ritmo sutrikimas. Jis sudaro 9,01% visų širdies ritmo sutrikimų. Dažniausiai šis virpėjimas pasitaiko asmenims, vyresniems negu 40 metų. Ypač dažnai jis pastebimas pas ligonius su širdies nepakankamumu, – net iki 60%. Paparastai prieširdžių virpėjimas išsivysto, esant organiniams širdies susirgimui. Mūsų duomenimis, dažniausiai jį predisponuoja reumatinės širdies ydos (56%), rečiau – aterosklerotinė kardiosklerozė (33%), tireotoksikozė (6%) bei kiti susirgimai (5%). Prieširdžių virpėjimas gali pasireikšti ir visiškai sveikiems asmenims. Skiriami du prieširdžių virpėjimo tipai: paroksizminis ir pastovus. Paroksizminius yra laikomas toks prieširdžių virpėjimas, kuris dažnai kartojasi, tačiau trunka trumpai, ne ilgiau kaip 2 savaites. Jei šis virpėjimas užsitęsia ilgiau, jį galima laikyti pastoviu. [...].