Heparino sukelta trombocitopenija

Abstract

Heparinas klinikoje vartojamas daugiau kaip 50 metų – tai svarbus ir plačiai vartojamas vaistas tromboembolijoms bei kitoms klinikinėms būklėms gydyti ir profilaktikai. Heparinas mažina krešėjimą ir poveikio trombocitams, kurie padeda formuoti kraujo krešulius, neturi. Tačiau heparinas gali sukelti ir trombocitopeniją. Galimi du skirtingi trombocitopenijos tipai: neimuninis ir imuninis. Neimuninės trombocitopenijos atveju, kuri pasireiškia žymiai dažniau, trombocitų sumažėja nežymiai ir tai nepavojinga. Imuninė trombocitopenija pasireiškia daug rečiau ir yra grėsminga gyvybei. Jos metu žymiai sumažėja trombocitų ir nepaisant to, ligoniams gresia arterinės ar veninės trombozės. Šiame apžvalginiame straipsnyje aptariama trombocitopenijos patogenezė, šios patologijos klinika, laboratoriniai tyrimai, patvirtinantys diagnozę, gydymas (tiesioginiai trombino inhibitoriai, kitos gydomosios priemonės, gydymo trukmė ir netiesioginio veikimo antikoaguliantų vartojimas) ir kitos trombocitopenijos priežastys. Taip pat aptariamos šios gyvybei grėsmingos komplikacijos, kurios gali rastis ir dėl nefrakcionuoto heparino, ir dėl mažos molekulinės masės heparinų vartojimo. Aptariama trombocitopenijos prognozė bei profilaktika. In clinical use for over 50 years, heparin is an important and widely used anticoagulant for the prophylaxis or treatment of thromboembolic disease as well as other numerous clinical situations. Ordinarily, heparin prevents clotting and does not affect the platelets, components of the blood that help to form blood clots. However, heparin can also cause heparin-induced thrombocytopenia. Two distinct types of heparininduced thrombocytopenia can occur: nonimmune and immune mediated. Nonimmune heparin-induced thrombocytopenia, which occurs most frequently, is characterized by a mild decrease in the platelet count and is not harmful. The second type, immune-mediated heparin-induced thrombocytopenia, occurs much less frequently but is dangerous. Immune-mediated heparin-induced thrombocytopenia causes much lower platelet count. Paradoxically, despite a very low platelet count, patients who suffer from heparin-induced thrombocytopenia are at risk for arterial or venous thrombosis. In this review article, there are discussed about pathogenesis of heparin-induced thrombocytopenia, other causes of thrombocytopenia, clinical features, laboratory confirmation of diagnosis, and management of patients (direct thrombin inhibitors, other therapies, duration of therapy, and use of oral anticoagulants). Prognosis and prophylaxis of this life-threatening disorder, which can develop from the use of unfractionated or (less commonly) low-molecular-weight heparin, are also discussed.