Geriatrinės depresijos gydymas paroksetinu

Abstract

Bendroje populiacijoje įvairios kilmės depresija serga 5 proc. asmenų, o tarp vyresniojo amžiaus šis rodiklis išauga iki 13-18 proc., stacionare tarp šių pacientų depresija sergančiųjų dar daugiau- 36-46 proc. Depresijai išsivystyti vyresniame amžiuje reikšmingos įtakos turi tokie veiksniai, kaip lėtinės ligos, socialinė ir psichologinė atskirtis, menkas pasitenkinimas gyvenimu. Medikamentinis geriatrinės depresijos gydymas neretai balansuoja tarp klinikinių indikacijų ir tikslo išvengti galimų šalutinių vaistų poveikių bei komplikacijų, kurių rizika ženkliai išauga vyresnių pacientų amžiaus grupėje. Pagrindiniai geriatrinės depresijos gydymo principai- monoterapija, mažesnių antidepresantų dozių vartojimas, minimalios dozės skyrimas gydymo pradžioje, ją palengva didinant, atsižvelgiant į gretutines ligas, somatines kontraindikacijas (glaukoma, priešinės liaukos adenoma, širdies ritmo sutrikimai), antidepresanto suderinamumas su kitais skiriamais vaistais.