Sunkaus sepsio ir sepsinio šoko gydymas

Abstract

Sepsis yra organizmo sisteminės uždegiminės reakcijos sindromas, kilęs dėl įrodytos ar kliniškai įtartos infekcijos, pasireiškiantis karščiavimu, tachipnėja, tachikardija ar leukocitoze. Sunkus sepsis - minėti klinikiniai sepsio požymiai ir prasidėję nors vieno organo hipoperfuzijos ar disfunkcijos požymiai, pvz. širdies disfunkcija, ūminis plaučių pažeidimas ar pakitusi psichikos būklė. Sepsinis šokas - tai sunkus sepsis ir kartu sumažėjęs vidurinis arterinis spaudimas (VAS). VAS mažesnis negu 60 mmHg (ar <80 mmHg, jei buvusi hipertenzija) po adekvačios hipovolemijos korekcijos ar būtinybė vartoti vazopresorius, kad VAS palaikyti didesnį nei 60 mmHg (ar >80 mmHg, jei buvusi hipertenzija). Refrakterinis sepsinis šokas - kuomet sepsinio šoko metu VAS didesnio negu 60 mmHg (ar>80 mmHg, jei buvusi hipertenzija) palaikymui reikia didesnių vazopresorių dozių: dopamino daugiau negu 15μg/kg/min ar norepinefrino ar epinefrino daugiau negu 0,25μg/kg/min. Sukėlėjai labai įvairūs: endeminiai mikrobų patogenai (pvz., maliarija Pietryčių Azijoje), gram - teigiamos (30-50%), gram - neigiamos bakterijos (25-30%), daugeliui vaistų atsparios bakterijos, grybeliai (25%), virusai ir parazitai (2-4%). Net 20-30% atvejų ligos sukėlėjo identifikuoti nepavyksta. [...].