Robotinės terapijos efektyvumas viršutinės galūnės reabilitacijoje patyrus galvos smegenų insultą
Kardiovaskulinis įvykis arba galvos smegenų insultas yra viena dažniausių neįgalumo ir motorinės funkcijos sutrikimų priežasčių. Galvos smegenų insultą kasmet patiria milijonai žmonių visame pasaulyje. Patyrus insultą dažnai sutrikdoma motorinė galūnių, ypač rankos, funkcija, todėl reabilitacija yra kertinė pacientų priežiūros dalis. Viršutinės galūnės funkcijos atkūrimas yra ypač svarbus, siekiant pagerinti paciento apsitarnavimą atliekant kasdienes veiklas. Daugelis mokslininkų ir tyrėjų deda maksimalias pastangas siekiant sukurti efektyvų ir veiksmingą gydymo metodą. Pastaraisiais metais prie tradicinių reabilitacijos priemonių prisidėjo robotinė terapija. Robotinių prietaisų naudojimas viršutinės galūnės reabilitacijoje užtikrina intensyvesnį, ilgesnės trukmės ir dažniau pasikartojantį judesių treniravimą bei reikalauja mažiau paciento pastangų lyginant su tradiciniais metodais. Naudojant robotines sistemas reabilitacijos procesas tampa labiau motyvuojantis, o užduotys dažnai perkeliamos į žaidimų lygmenį. Taip pat robotai leidžia objektyviai ir kiekybiškai įvertinti gydymo efektyvumą. Šiame straipsnyje aptariamas robotinės terapijos taikymo viršutinės galūnės reabilitacijoje po galvos smegenų insulto vystymasis, reabilitacijos teorijos, gydymo efektyvumo vertinimas bei robotinių sistemų klasifikacija. Taip pat nagrinėjami reikalavimai, taikomi reabilitacijoje naudojamiems robotams, apibūdinami galimi treniravimo režimai ir gydymo efektyvumas bei nauda klinikinėje praktikoje. Robotinės terapijos taikymas rankos reabilitacijoje reikšmingai pagerina galūnės funkciją bei demonstruoja daug žadančius rezultatus, tačiau reikalingas kruopštus skirtingų robotinių sistemų, treniravimo režimų bei metodų palyginimas, siekiant sukurti į paciento poreikius orientuotus individualius gydymo protokolus.
Cerebrovascular accident or stroke is one of the leading causes of disability and loss of motor function. Millions of people around the world are effected by it each year. Stroke results in disabled arm function and rehabilitation is a major part of patient care. Restoration of arm function is essential to regaining activities of daily living. Many research efforts are focused on designing maximally effective and efficient treatment methods. Along with traditional rehabilitation methods, robot-aided therapy has emerged in recent years. Robot-aided rehabilitation is more intensive, of longer duration and more repetitive with less effort than would be required for traditional methods. Using robots, repetitive dull exercises can turn into a more challenging and motivating tasks such as games. Besides, robots can provide a quantitative measure of the rehabilitation progress. This article overviews the development of robot-aided upper-limb rehabilitation, rehabilitation theories, evaluation of treatment and classification of hand rehabilitation robots. It continues by investigating the requirements for rehabilitation robots. Then the training modes and clinical outcomes of the built robots in real-life applications are described. Use of robot assisted therapy in upper extremity rehabilitation has demonstrated improvements in functional outcomes, but careful comparisons between methods remain to be done. Future work should include controlled clinical trials and comparisons of effectiveness of different methods for patients with different abilities and needs in order to inform future development of patient-specific therapeutic protocols.