Ilgalaikio pacientų išgyvenamumo ir gyvenimo kokybės įvertinimas po vainikinių arterijų bifurkacinio plėtimo

Abstract

Įžanga Vainikinių arterijų (VA) bifurkacinis pažeidimas – viena sudėtingiausių klinikinių situacijų intervenciniam kardiologui. Gydymui renkamasi VA stentavimas arba dėl procedūros sudėtingumo kai kuriems pacientams atliekama arterioveninių jungčių suformavimo operacija (AVJO). Tikslas Įvertinti dviejų pacientų grupių (anamnezėje atlikta AVJO (I grupė) ir be AVJO (II grupė)) subjektyvią savijautą ir išgyvenamumą per vienerius metus po VA bifurkacinio plėtimo ir stentavimo. Uždaviniai 1. Palyginti I ir II grupių pacientų sociodemografinius duomenis bei technines kardiovaskulinių pažeidimų charakteristikas. 2. Palyginti subjektyvią I ir II grupių pacientų savijautą, SKA laipsnį po stentavimo procedūros. 3. Palyginti I ir II grupių pacientų išgyvenamumą po VA stentavimo. Metodika Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems nuo 2010 01 01 iki 2013 12 31 LSMUL KK Kardiologijos klinikoje buvo atliktas VA bifurkacinis plėtimas ir stentavimas. Iš viso atlikta 418 PTVAA ir stentavimo, VA bifurkacinių procedūrų: po to 100 pacientų buvo atlikta AVJO (23,9 proc., I grupė), kitiems 318 pacientų intervencijų daugiau neatlikta (76,1 proc., II grupė). Retrospektyviai analizuotos ligos istorijos, su pacientais papildomai susisiekta telefonu - teirautasi apie jų subjektyvią savijautą, fizinį pajėgumą bei gretutines būkles: (1) Ar jaučia stenokardinį skausmą; (2) Stenokardinio skausmo išreikštumas (3) Ar rūko šiuo metu/yra kada nors rūkęs. Atsižvelgiant į duomenis, pacientai buvo priskiriami I, II, III ar IV stabilios krūtinės anginos (SKA) funkcinei klasei (remiantis Kanados kardiologų draugijos rekomendacijomis). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20. 0 statistikos programos paketu. Parametriniai kriterijai vertinti naudojant Stjudento t testą, neparametriniai – χ2 ir Mann – Whitney testą. Rizikos veiksnių vertinimui naudota logistinės regresijos analizė. Duomenys išreikšti vidurkiu i