Mąstyti, veikti, būti: Socialinis darbas organizacijoje

Abstract

Šioje knygoje apibūdinama organizacija, kurioje dirba socialinis darbuotojas. Toks darbuotojas skiria dėmesio individualiam klientui ir jo aplinkai, bet kartu ir organizacijai, kurioje pats dirba. Organizacijos struktūra ir darbuotojų bendradarbiavimo būdas daro reikšmingą poveikį socialinio darbuotojo profesinei veiklai, požiūriui į klientus ir jų aplinka. Knygos priešistorė prasidėjo, kai socialinio darbo ekspertė Lies Gualthérie van Weezel iš Olandijos pakvietė 17 socialinių darbuotojų, dirbančių įvairiose Lietuvos socialinio darbo srityse (institucijose), aptarti knygos rašymo idėją. Šiame susitikime, be susipažinimo, pagrindinis klausimas buvo toks: „Kokias temas norėtumėte rasti knygoje socialiniam darbuotojui, susidūrusiam su organizacijos reikalais?“ Išsakytos mintys buvo surašytos į ilgą temų sąrašą, iš kurio, sujungus kelias temas į platesnes, išaugo knyga su dešimčia skyrių, kuriuose analizuojama 60 autorių išgyventų praktinių situacijų. Šiai knygai praktinės istorijos yra esminis dalykas – jos nebuvo atrinktos ar (dar blogiau) sukurtos iliustruoti ar pademonstruoti tam tikras mūsų iš anksto turėtas sąvokas ar metodinius principus. Istorijos yra tikros, nesenos praktinio darbo patirties pavyzdžiai. Taip pat pateikiami komentarai ir analizės, užduodant klausimus: kas šiame nutikime (situacijoje) yra įsidėmėtino? Kas patraukia akį? Kaip su ta situacija susijusi organizacija? Taigi, lietuviška socialinio darbo praktikos patirtis yra visų temų, aptariamų įvairiuose skyriuose, pagrindas. Teorinės įžvalgos gali būti įdomios ir svarbios, bet socialiniame darbe reikia reaguoti konkrečioje situacijoje – čia ir dabar, todėl naudinga analizuoti konkrečias praktines istorijas. Socialinio darbo ekspertės Lies Gualthérie van Weezel iš Olandijos patirtis labai skiriasi nuo lietuvių autorių. Pavyzdžių konkretumas padėjo išvengti nesusipratimų, kuriuos galėjo sukelti skirtinga istorinė patirtis. Lies Gualthérie van Weezel vedė diskusijas, rašė komentarus ir teorines pastabas, susijusias su pavyzdžiais. Ši grupė susitikdavo vieną dieną kas du mėnesius ir aptardavo temas, pavyzdžius, o vėliau – ir parašytus skyrius. Visas procesas truko bemaž dvejus metus. Kalbos barjerui įveikti buvo reikalinga vertėjų pagalba. Grupės susitikimų metu nuolat tikslintasi, ar tikrai visi dalyviai suprato vieni kitus. Dar daugiau: šioje socialinių darbuotojų grupėje, apimančioje skirtingas patirtis ir kultūras, buvo atrastas visiškai naujas mokymosi ir dalinimosi būdas, kuris leidžia suprasti kitokio buvimo, kitokio mąstymo ir kitokio veikimo galimybę. Taip vadinasi ir ši knyga – MĄSTYTI, VEIKTI, BŪTI. Knygos autoriai tikisi, jog jų požiūris padės skaitytojams apmąstyti jų pačių čia ir dabar patiriamą praktiką. Autoriai pripažįsta, kad būdas, kuriuo žvelgiama į minėtos praktikos situacijas ir užduodami klausimai, nėra neutralus. Skaitytojas, dirbdamas su šia knyga, gali atpažinti joje slypinčią filosofiją. Tikimės, jog ši knyga paskatins socialinius darbuotojus, vadovus ir politikus pradėti kalbėtis įsiklausant į vieni kitus, kūrybiškai mąstyti apie savo darbus ir klientų problemas, bendradarbiavimą organizacijos viduje ir su kitomis organizacijomis. The beginning of social work profession in Lithuania is related to the regaining of Independence. This relation is not accidental. For social work it is important to seek social change, relationships based on trust, care for the weakest members of the society, respect to human dignity. This is closely related to the possibility of free thinking and creativity. Unfortunately, it was not possible in Lithuania for many years, as the totalitarian regime used to solve all problems according to the letter of the law given "from above". Such a problem solving method has still a strong vitality in Lithuania. Unfortunately, the use of "blaming and punishment" model cannot make social work successful. One needs to lear to work in another way. It is very difficult to learn another way of being with people just from the theory. [...].