Hipoglikemija kaip diabetinės ketoacidozės gydymo komplikacija

Abstract

Įžanga Diabetinė ketoacidozė (DKA) yra ūminė metabolinė cukrinio diabeto komplikacija, pasireiškianti hiperglikemija, ketonemija ir metaboline acidoze [1]. Ją sąlygoja insulino trūkumas organizme, kuris blokuoja gliukozės patekimą į ląsteles, suaktyvina glikogenolizę ir gliukoneogenezę. Insulino trūkumas, gliukagono ir kitų streso hormonų didėjimas skatina lipolizę, laisvųjų riebalų rūgščių virsmą į ketoninius kūnus, ketonemijos atsiradimą, todėl vystosi metabolinė acidozė [2–6]. DKA metu vyrauja hiperglikemija, tačiau pradėjus gydymą insulinu mažėja gliukozės koncentracija kraujo serume, grąžinant ją į ląsteles, slopinama gliukoneogenezė, glikolizė ir lipolizė bei ketogenezė, tai yra koreguojama ketoacidozė. Pagrindinės hipoglikemijos priežastys yra gydymas pernelyg didelėmis insulino dozėmis bei gliukozės tirpalų nepaskyrimas hipoglikemijos prevencijai, kai glikemija 11 – 14mmol/l [4]. Taigi nuolatinis DKA sergančiojo būklės, gliukozės, kraujo pH ir kalio stebėsena bei adekvatus gydymas pagreitina gijimą ir gali padėti išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tikslas Nustatyti priežastis, sukėlusias hipoglikemiją diabetinės ketoacidozės gydymo metu. Uždaviniai 1. Išsiaiškinti, hipoglikemijos dažnį gydant diabetinę ketoacidozę intensyvios terapijos skyriuje. 2. Nustatyti, ar gydymas didesnėmis insulino dozėmis susijęs su hipoglikemijos išsivystymu. 3. Nustatyti, ar gydant insulinu gliukozės tirpalai skirti pagal DKA gydymo rekomendacijas hipoglikemijos prevencijai, atsižvelgiant į glikemiją. Metodika Atlikta retrospektyvinė 67 pacientų gydytų dėl diabetinės ketoacidozės ligos istorijų analizė LSMUL KK ITS 2012 –2016 m. (LSMU bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 492).Vertinti ligos istorijų duomenys: hipoglikemijos epizodai, gliukozės koncentracija kraujyje, insulino dozė, infuzoterapija gliukozės [...].