Kampilobakteriozė: klinikiniai ir epidemiologiniai aspektai

Abstract

Įvadas Lietuvoje didžiausią bakteriologiškai patvirtintų viduriavimų dalį sudaro salmoneliozės ir šigeliozės. Pastaraisiais metais vis dažniau registruojamos Lietuvoje retos žarnyno infekcijos – kampilobakteriozės. Darbo tikslas Nustatyti, kokią dalį bakterinės kilmės viduriavimų etiologinėje struktūroje Kauno krašte per 6 metų (1999- 2004) laikotarpį sudarė kampilobakteriozė ir išanalizuoti jos epidemiologinius ir klinikinius ypatumus, gydymo ir diagnostikos principus. Metodika Retrospektyviai išnagrinėtos 97 per 6 metus (1999-2004) KMU infekcinių ligų klinikoje kampilobakterioze sirgusių suaugusių pacientų ligos istorijos. Rezultatai Per tiriamąjį laikotarpį tarp 1169 bakteriologiškai patvirtintų viduriavimų atvejų, kampilobakteriozė diagnozuota 97 (8,3%) pacientams. Išryškėjo jos skaičiaus augimo tendencijos ( nuo 10 iki 32 atvejų per metus). 96,1% pacientų į Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2005 152 stacionarą buvo atsiųsti įtariant ūminį enterokolitą, 3,9%-šigeliozę ar salmoneliozę. 71,9% ligonių buvo atsiųsti į stacionarą vėliau 5-tos ligos dienos, po neefektyvaus ambulatorinio gydymo (biseptoliu, ampicilinu ar amoksicilinu). Nepalanki epidemiologinė anamnezė (blogas maisto paruošimas, higieninių įgūdžių stoka, sąlytis su naminiais gyvūnais) išaiškinta 74,2% pacientų. 80,4% pacientų susirgo po trumpo (1-2 d.) inkubacinio periodo, klinikoje dominavo (83,5%) enteritinis viduriavimas, 74,2% pacientų temperatūros padidėjimas neviršijo 38°C, leukocitozė stebėta 31,9% pacientų. Lengva ligos eiga diagnozuota 17,5%, vidutinio sunkumo – 82,5% pacientų. Visiems 97 pacientams iš išmatų pasėlio buvo išauginti sukelėjai – Campylobacter jejuni, taikytas etiotropinis gydymas: eritromicinu ar azitromicinu (80,4%) arba ciprofloksacinu (9,6%). Išvados 1. Per 6 metų (1999-2004) laikotarp.[...].